Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos sprendimą atsisakyti suderinti vidinės miškotvarkos projektą ir įpareigoti tarnybą išspręsti šį klausimą iš naujo.
Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarnyba neginčija, jog dalis pareiškėjai priklausančio žemės sklypo nepatenka į Saugomas Europos Bendrijos svarbos buveinių teritorijas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek direkcijos išvados, tiek tarnybos rašto turinį pagrįstai sprendė, jog priimdama sprendimą tarnyba turėjo pasisakyti dėl žemės sklypo dalies, kuri nepatenka į saugomas teritorijas priskirtas direkcijos kompetencijai, kadangi būtent Tarnyba yra įpareigota priimti sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti, nurodant motyvus ir konkrečias priežastis, kodėl miškotvarkos projektas nederinamas ir kas šiame projekte taisytina. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie tarnybos rašto trūkumai sukliudė pareiškėjai suprasti priežastis dėl kurių atsisakyta derinti projektą šioje dalyje, yra pagrįsta.
Dėl šių priežasčių teismas nusprendė patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti skundžiamą administracinį aktą bei įpareigoti tarnybą iš naujo suderinti vidinės miškotvarkos projektą.
Pirma instancija: Administracinė byla Nr. eI3-287-422/2023
Apeliacinės instancija Administracinė byla Nr. eA-622-821/2024
Kommentarer