Kontoros advokatai apgynė medžiotojo, nesančio medžiotojų būrelio nariu, teisę medžioti svečio teisėmis

Ieškovas, atstovaujamas kontoros advokatų, kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu medžiotojų būrelio sprendimą, kurio pagrindu buvo apribota ieškovo teisė medžioti būrelyje svečio teisėmis, būrelio valdymo organo sprendimu pripažįstant asmenį nepageidaujame medžiokleje.

Apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį ir konstatavo, kad teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados sudaro pagrindą sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimu padarytos išvados, kad ieškovas elgesį nepagarbiai atsakovo narių atžvilgiu, tokiu būdu  pažeidė atsakovo vidaus tvarkos taisykles, vertindamos kaip formalios ir neįrodytos; teismas nenustatė, kokie konkretūs ieškovo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai pagrįstai įvertinti nepagarbiu elgesiu būrelio narių atžvilgiu bei sudarė pagrindą pripažinti jį nepageidaujamu asmeniu. Atsakovo atstovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie ieškovo veiksmus yra bendro pobūdžio – pastebėta, kad medžioja be būrelio narių pakvietimo, yra konfliktiškas, pan. Atsakovo atstovo paaiškinimai, kad ieškovas, pasibaigus varyminei medžioklei, siekė medžioti bokštelyje, ką atstovas įvertino kaip nepagarbos būrelio nariams demonstravimu, vertinti kritiškai, dėl būrelio pirmininko ir ieškovo konfliktiškų santykių, kuriuos pripažino ir pats atsakovo atstovas.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad medžiotojų būrelis neįrodė tariamai padarytų ieškovo pažeidimų už kuriuos buvo apribota jo teisė medžioti svečio teisėmis būrelio naudojamame medžoklės plotų vienete.

Medžioklė; medžiotojas; svečias; svečio teisė; nuobauda; medžiotojų būrelis; asociacija; juridinio asmens valdymo organo sprendimas; nepageidaujamas asemuo medžioklėje; sprendimas.

Teismas pripažino negaliojančiu medžiotojų būrelio sprendimą pašalinti medžiotoją iš būrelio narių

Ieškovas, atsovajamas kontoros advokatų, kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kurio pagrindu jis buvo pašalintas iš būrelio narių, kadangi jis kreipėsi į medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisiją dėl žemės ūkio pasėliams padarytos žalos nustatymo ir apskaičiavimo.

Apeliacinės instancijos teismas nusprendė ieškovo pareikštą ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo ieškovo veiksmus dėl kreipimosi apskaičiuoti medžiojamųjų gyvenų padarytą žalą traktuoti kaip nesąžiningus. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Minėta įstatymo norma įtvirtina pareigą medžioklės plotų naudotojui atlyginti žemės sklypo savininkui žalą, kurią padarė laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai, kurią medžioklės plotų naudotojas gali nuginčyti.

Teismas taip pat konstatavo, kad medžiotojų būrelis 2016 m. savo valdymo organų priimtais nutarimais nustatė būrelio nariams, tiek esamiems, tiek būsimiems, įpareigojimą dėl asmeninės pasėlių apsaugos bei pateikė išaiškinimą dėl tokio įsipareigojimo nevykdymo pasekmių. Remiantis atsakovo valdymo organų įpareigojimo dėl asmeninės pasėlių apsaugos nevykdymo pasekmių aiškinimu – nariai, siekdami išlikti būrelio nariais ir nevykdę minėto įsipareigojimo, atsisako teisės kreiptis į komisiją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo ar kreipimosi į teismą dėl tokios žalos atlyginimo iš būrelio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks atsakovo valdymo organų priimtas įpareigojimas ir nevykdymo pasekmių aiškinimas panaikina būrelio narių teises ginti teismine tvarka (CPK 185 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta ar ginčijama jo teisė, o atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teisėjų kolegija turi pagrindą pripažinti, kad atsakovo valdymo organų 2016 metais priimtas nutarimas dėl įpareigojimo dėl asmeninės pasėlių apsaugos ir jo nevykdymo pasekmės prieštarauja CPK 5 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl savo iniciatyva naikina kaip niekinius ir negaliojančius 2016 m. būrelio valdymo organų priimtus sprendimus dėl būrelio narių įsipareigojimo vykdyti asmeninę pasėlių apsaugą ir išaiškinimą, kad tokio įsipareigojimo nevykdymas ir kreipimasis į komisiją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ar kreipimasis į teismą dėl žalos atlyginimo iš būrelio bus laikomi priešingais būrelio narių interesams ir pagrindas pašalinti tokį narį iš būrelio.

Ūkininkas; medžiotojas; medžiojamieji gyvūnai; metodika; žalos atlyginimas; komisija; medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija; pasėliai; žemės ūkis; žemės ūkio pasėliai; pasėlis; pašalinimas; pašalinimas iš būrelio; niekinė nuostata; medžiotojų būrelis; būrelis; narys; sprendimas; VNS; visuotinis narių susirinkimas.

Savivaldybė turi pareigą atlyginti žalą ūkininkui, tais atvejais, kai medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija netinkamai atlieka savo pareigas

Kitoje administracinėje byloje buvo panaikinti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos priimti sprendimai, kurių pagrindu medžiotojų būrelis buvo įpareigotas atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio paseliams.

Teismas konstatavo, kad komisija netinkamai atliko savo pareigas, todėl jos priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl komisijos kaltės ūkininkas prarado galimybę gauti žalos atlyginimą iš medžiotojų būrelio, jis kreipėsi į teismą praššydamas žalos atlyginimo iš savivaldybės, kuri atsako už komisijos veiklą.

Teismas tenkino ūkininko skundą ir konstatavo, kad komisijos, už kurios veiklą yra atsakinga atsakovė, neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Komisija neįvykdė metodikoje nurodytų jai nustatytų pareigų, kas sąlygojo neteisėtų administracinių aktų priėmimą ir jų panaikinimą, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti jo patirtos žalos atlyginimo iš atsakovės, kadangi būtent komisijos sprendimų pagrindu patirta turtinė žala liko neatlyginta.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, jeigu komisija būtų tinkamai išmatavusi visus pakenktus pasėlių plotus bei atskirų nevienodai pakenktų plotų intensyvumą pagal metodikos reikalavimus, akivaizdu, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pareiškėjo pasėliams būtų žymiai didesnė, nei nustatyta komisijos sprendimuose. Tačiau šioje byloje pareiškėjas prašo atlyginti 8 609,40 Eur medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, kuri, teismo nuomone, yra protinga ir reali šioje ginčo situacijoje, todėl priteistina iš atsakovės.

Ūkininkas; medžiojamieji gyvūnai; metodika; medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas; komisija; žemės ūkio pasėliai; medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija; pasėliai; žemės ūkis; žemės ūkio pasėliai; pasėlis; metodika.