Faktinio Valstybės vadovo ir Naisių drama be dramos!

Penktadienį savo pasirodymus Naisių fesitvalyje atšaukė „The Roop“ ir Donatas Montvydas. Tokį jų sprendimą nulėmė penktadienį R. Karbauskio paskelbta žinia, jog Seimo opozicija kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl suteikto valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui.

2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo inter alia nutarė:

"2 straipsnis. Lietuvos valstybės vadovas. 1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pagal 1990 m. kovo 11 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą būdamas aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.

2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas."

Seimas turi teisę priimti tokį įstatymą. Seimas pagal mūsų Konstituciją turi daug teisių. Bet supratimo ką jam reikia ir jo nereikia priminti – dažnai stinga. Ypač tada, kai Seime turi tvirtą daugumą ir pajunti politinę jėgą spręsti kaip tau patinka, o ne taip kaip reikėtų elgiantis išmintingai ir solidžiai, paisant Konstitucijos. Dauguma dažnai mano, kad kam tas supratimas ir sutarimas ar Konstitucijos reikalavimai, jei turi Seime daugumą.

Priminsiu kitos Seimo daugumos 2007 m. nutarimą: DĖL SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS J. ABROMAVIČIAUS ŽŪTIES TYRIMO APLINKYBĖMS NUSTATYTI IŠVADŲ, 2007 m. gruodžio 5 d. Nr. X-1350, Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1 straipsnis.

Pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti išvadoms (pridedamos):

Inter alia:

„J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijos tuometiniais ir dabartiniais vadovais bei kitais šių partijų nariais.“

Čia buvo kita dauguma. Tuometinė 2007 m. https://www.lrs.lt/docs3/kad5/w5_istorija.show5-p_r=787&p_k=1.html

Mano valstybėje. Valstybėje, kurioje gyvenu ir norėčiau gyventi, vietos turėtų užtekti visiems. Ir Naisių gerbėjams, ir matantiems Atkuriamojo Seimo pirmininką kaip Valstybės vadovą. Mūsų ateitis priklauso nuo to kaip sugebėsime gyventi ir sugyventi kartu. Gyvenimas kartu yra išbandomas tolerancija ir supratimu. Ir Konstitucijos laikymusi. Konstitucija yra tos taisyklės, kurios mums gali leisti pasiekti būtino solidarumo ir skurti mūsų valstybėje kokybišką demokratiją, kuri mums gali užtikrinti mūsų teisių apsaugą. Žinoma, jei taisyklių laikysimės.

Laisvoje šalyje nėra nieko blogo tame, kad yra Naisių festivalis, ir yra to festivalio organizatorių ir dalyvių pasaulėžiūra ir jos kritika. Nėra nieko blogo ir tame, kad Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. paskalbtas buvusiu atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovu. Bet nėra nieko blogo ir tame, kad Seime atsiranda jos narių ar partijų vadovų, kurie norėtų patikrinti tokio Seimo įstatymo atitikimą Konstitucijai. Toks elgesys teisinėje valstybėje yra teisėtas, o ar jo atitikimo Konstitucijai abejonės yra pagrįstos, paaiškėtų tik po Konstitucinio Teismo nutarimo. Nebent norėtumėme, kad Seimo dauguma turėtų teisę ką nors nuspręsti ar priimti įstatymą dėl asmens, kuriam Konstitucija negalioja. Bet tai jau būtų kito reiškinio požymiai. Ne teisės viršenybės, o antikonstitucinio režimo pasireiškimas.

Teisė kreiptis į teismą yra fundamentali žmogaus teisė. Tik atsilikusiose ar autokratinėse, diktatūrose tokia teisė yra atimama iš piliečių. Ar apribojama taip, kad iš jos lieka tik karikatūrą. Beje, tokiu keliu, mano nuomone, žengia dabartinės sudėties KT. Vienose bylose KT apskritai paneigia asmens teisę kreiptis į teismą (pvz. piliečių bylose prieš Seimo etikos ir procedūrų komisiją, Seimo kontrolierių) arba atsisako prašymo nagrinėjimo pateikiant miglotus ar net neatitinkančius tikrovės jo motyvus (pvz. Covid teisinis reguliavimas, Prezidento dekretas skiriant LAT teisėju asmenį, kuris nepateikė sveikatos pažymos ir neturi leidimo dirbti su slapta informacija). https://www.facebook.com/algimantas.sindeikis arba https://www.sindeikis.lt/naujienos

Atsižvelgiant į šio KT sudėtį į mūsų dabartinės Konstitucijos priėmimo datą, yra didelė tikimybė, kad KT nesiimtų nagrinėti šios bylos, nes tas įstatymas, kuriuo remiantis Seimas priėmė 2022 m. birželio 30 d įstatymą dėl valstybės vadovo statuso galiojo tik iki 1992 m. priimtos mūsų dabartinės Konstitucijos, kurioje atsirado ir KT institucija, kontroliuojanti įstatymų ir kitų teisės atitikti Konstitucijai. Tai abejotina ar KT turi teisę tikrinti įstatymo atitikimą Laikinajam pagrindiniam įstatymui ar juolab Laikinojo pagrindinio įstatymo atitikimą Konstitucijai, kuri įsigaliojo pasibaigus Laikinojo pagrindinio įstatymo įsigaliojimui.

Bet tai nereiškia, kad gali būtu paneigta tuo abejojančių konstitucinė teisė tai patikrinti KT. Žmonės turi teisę suklysti. Ir tai nėra smerktinas elgesys, jei jis neprieštarauja mūsų įstatymams.

Muzikantai ir dainininkai turi teisę dainuoti ir groti, bet turi ir teisę to nedaryti tiems, kurie jiems nepatinka ar nemoka. Tai jų valia. Tai jų saviraiškos ir laisvės pasirinkti savo profesiją teisė. Abi šios teisės garantuojamos mūsų Konstitucijos. Žinoma, jei menininkai sudarė sutartis ir įsipareigojo groti, ir sutartyse nenumatė, kad jie prieš koncertą likus kelioms dienoms turi teisę atsisakyti groti, esant bet kurioms ar numatytoms tokio atsisakymo sąlygoms, tai galima vertinti, kad jie nėra niekuo geresni nei už Naisių vasaros organizatorius, nei kitus, jų vertinimu, nevertus jų meno, dėl jų užsakovų politinio ar teisinio elgesio. Sudarytų sutarčių nesilaikymas civilizuotoje valstybėje nėra tas elgesys, kuriuo reikėtų didžiuotis. Senas romėnų teisės principas pacta sund servanda (sutarčių reikia laikytis) yra mūsų vakarų civilizacijos pagrindas, šiandien įtvirtintas net ir tarptautinėje Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių laikymosi.

Net ir tokiu atveju, jei manai, kad tavo užsakovas nėra vertas pagarbos. Sutarčių nesilaikymo elgesys kyla iš ten pat, kur ir Naisių ideologija – viduramžiuose. Vaidilučių, krivių, raganų deginimo ir meldimosi stabams karalystėje. Arba Kremliuje, kuriam jokios sutartys neturi reikšmės. Tai visi tiek, kurie nesilaiko sutarčių, turėtų keliauti su Kremliumi ten pat kurs ir Rusijos laivas.

Manau, kad daugiau problemų nei Naisių festivalis, kreipimais į KT dėl Seimo priimto įstatymo mūsų valstybės dabarčiai ir jos ateičiai kelia tie, kurie siekia kitus mūsų valstybės piliečius ir viešojo diskurso dalyvius, kurių pozicijos ar nuomonės neatitinka jų asmeninių įsitikinimų ar politinių preferencijų, niekinti, menkinti, atimti ar paneigti jų konstitucines teises kreiptis į teismą ar pasisakyti ir net siekti pašalinti juos iš viešojo diskurso. Sveiki atvykę į jų tokiais veiksmais budinamą nacizmo ir komunizmo ideologijų atkūrimo aušrą.

Europos Komisija prievartauja ES teisę nusilenkti politikai

ES teisės aktų tekstai dažnai būna sudėtingi ir komplikuoti. Nėra parasta teisiniu tekstu sureguliuoti 27 valstybių ir jų 500 mln. gyventojų tarpusavio santykius bei politinį, ekonominį, kultūrinį santykį su trečiosiomis valstybėmis. Tam, kad juos suprasti reikia matyti platų kontekstą, įvertinti visus aktus, kurie reguliuoja vieną ar kitą klausimą. Tokiais atvejais reikia ir EK išaiškinimu. Teisininkai sutaria, kad teisės aktus aiškina teismas ar kitas teisiškai įpareigotas organas, kuris tą aktą taiko. Jei aiškintų visi, tai aiškinimų būtų ne vienas, ir iš tokio teisės akto nebūtų jokios naudos. Dažnai taip ir nutinka.

Tai neišvengiama teisės aktų infliacijos pasekmė. Kuo daugiau klausimų siekia sureguliuoti valstybė, ar šiuo atveju ES, tuo daugiau paragrafų, straipsnių, nuorodų sukuriama. Kuo menkesnės patirties ar atsakingumo teisinių tekstų autoriai, tuo jų tekstai mažiau suprantami. Kartais yra pagrįsta teigti, kad sąmoningai yra siekiama tekstą taip surašyti, kad paskui būtų galima jį taikyti ne taip, kaip mes jį perskaitome parašytą, o taip, kaip nuspręs tas, kas sau prisiskiria teisę tą teisinį tekstą aiškinti, t.y. ne tik konkretus taikytojas, bet tas, kuris yra viršuje. Čia ta pati situacija kaip ir Rusijoje: nors jos Konstituciją formaliai aiškina Konstitucinis teismas, tačiau aiškina taip, kaip reikia Kremliui.

Taip nėra ši kartą. Plieno ir geležies vežimo draudimas per Lietuvą iš Rusijos į Rusiją (Kaliningradas) ES Tarybos Reglamente (ES) Dėl ribojamų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (2014), yra aiškiai reglamentuotas ir priešingoms interpretacijoms nėra jokio pagrindo. Nebent Rusijos baimė aptemdo aiškintojų protą.

Reglamento Nr. 833/2014 3g straipsnis aiškiai draudžia ES valstybėms (per ES valstybes) „vežti [Reglamento] XVII priede išvardytus geležies ir plieno (juodųjų̨ metalų) produktus, jeigu jų̨ kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jie eksportuojami iš̌ Rusijos į bet kurią kitą šalį“.

Reglamento 3l str. draudžia Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms transportuoti prekes keliais ES, be ko kita, vykstant tranzitu. Šiame str. numatytos išimtys: (3l-2b0 draudimas netaikomas kelių transporto įmonėms, vežančioms tranzitu gabenamas prekes per Sąjungą tarp Kaliningrado srities ir Rusijos, jeigu tokių prekių transportavimas nėra draudžiamas pagal kitas šio reglamento nuostatas.

Kaip jau žinome iš 3g str. yra draudžiama vežti geležies ir plieno produktus.

Čia yra svarbios dvi šiame Reglamente (3g-1-c) nustatytų draudimų išimčių sąvokos, į kurias reikia atsižvelgti, aiškinat reglamentą: (i) draudimas vežti yra taikomas Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms, (ii) draudimas galioja vežant prekes keliais.

Tai leidžia nedviprasmiškai sakyti, kad vežti negali Rusijoje įsisteigusios įmonės. Tačiau iš Reglamento nėra aišku ar toks draudimas yra taikomas vežant geležinkeliu.

Pagal LR kelių įstatyme nustatytą kelių sąvoką Kelias – tai inžinerinis statinys transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kaip suprantame geležinkelis nėra skirtas pėsčiųjų eismui, tai galime spręsti, kad geležinkelis nėra kelias.

Taigi, jei geležies ir plieno produktų kilmės šalis yra Rusija, jų vežti negalima net ir tranzitu, nes Reglamento Nr. 833/2014 3l straipsnyje numatyta išimtis (Kaliningrado išimtis) šiems specifiniams produktams netaikoma.

Reglamento draudime (3g straipsnis) nėra kelio sąvokos, o yra tik bendras draudimas. Specialioje normoje (3l straipsnis), darančioje išimtį Kaliningradui, yra nustatyta Kelio sąvoka: 3l -1. Visoms Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti keliais ES teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu. Ir išimtis: 3l-2 str. 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas kelių transporto įmonėms, vežančioms.

Kokią galime daryti išvadą iš Reglamento teksto. Ji vienareikšmiška. Rusijai draudžiama vežti (3g) geležies ir plieno produktus, jeigu jų kilmės šalis yra Rusija ir nesvarbu ar jie eksportuojami š Rusijos ar ne. Tai nulemia stebuklingas žodelis „arba“ : draudimas vežti (nenurodant šiame straipsnyje Kelio sąvokos) jei geležies ir plieno kilmės šalis yra Rusija galioja.

Reglamento Išimčių straipsnis (3l) apskritai negali būti taikomas tranzitui į Kaliningradą per Lietuvą, nes jis vyksta geležinkeliu, o ne keliu. Taigi, pagal Reglamentą Rusija negali vežti per Lietuvą geležies ir plieno (juodųjų metalų).

Komisija mažai kreipdama į savo Reglamento teksto turinį teikia tokius paaiškinimus:

„Komisija toliau dėsto, kad pagal Reglamentą draudžiama vežti geležies ir plieno gaminius „jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos yra eksportuojamos iš Rusijos į bet kurią kitą šalį“. „Todėl gabenimas iš Rusijos į Rusiją per ES neturėtų būti draudžiamas, nes tai nereiškia gabenimo į „į bet kurią kitą šalį“. Tai reiškia, kad plieno gaminių, kurių kilmės šalis yra Rusija, tranzitui į Kaliningradą ir iš jo nuostatos netaikytinos“, – rašoma EK išaiškinime“. Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/naujame-dokumente-kitokia-ek-pozicija-del-tranzito-i-kaliningrada-ragina-daryti-viska-kad-jo-neliktu.d?id=90617893

Su kuo šį kartą susiduriame? Su teisei prieštaraujančiu, politiniu Reglamento teksto aiškinimu. T.y. EK, matyt, įtakojama didžiųjų ES valstybių, nenori papildomai eskaluoti konflikto su Rusija ir yra linkusi nusileisti dėl tranzito į Kaliningradą. Tai yra tas atvejis, kai teisė nusilenkia politikai. Ne pirmas, ir ne paskutinis atvejis. Gėdingas, bjaurus, smirdintis, todėl reikalaujantis greito teisino sutvarkymo. Priešingu atveju, teisės viršenybės principas yra ir liks tik mūsų politinis lozungas. Principas, ant kurio laikosi visos vakarų vertybės negali būti prievartaujamas, net ir karo akivaizdoje.

Ar Lietuva gali nesutikti su tokiu Reglamento aiškinimu ir reikalauti, kad būtų laikomasi Reglamento teisinio teksto turinio? Ar turėtų pradėti teisines procedūras dėl teisinės išvados gavimo iš EK ar vėliau iš ES Teisingumo teismo (turinčio teisines galias aiškinti ES teisės aktus)?

Lietuva gali ir nesutikti, bet tuomet, toks nesutikimas sukeltų ne tik papildomą konflikto su Rusija eskalavimą, bet ir būtų laikomas politiniu nelojalumu ES. Tokiu atveju atsidurtumėme keistoje padėtyje. Viena vertus, reikalaujame iš NATO didesnių valstybių savo saugumo garantijų, kita vertus, imamės veiksmų, kurie gilina konfliktą su Kremliumi.

Suprantame, kad Ukrainos karių krauju ir vakarų valstybių ginklais bei lėšomis ( mano vertinimu nepakankamomis) yra kasdien naikinama Rusijos kariuomenė ir jos galios mitas. Mes privalome būti besąlyginiai Ukrainos sąjungininkai, nes kiekvienas žuvęs Rusijos kareivis ir kiekvienas numuštas jų lėktuvas jau nepasieks ir Lietuvos. Galime pagrįstai tikėtis, kad Kremlius neturi šiandien realios galios pradėti dar vieną karą prieš NATO valstybę Lietuvą. Tačiau, negalime pamiršti, kad Kremliuje sėdi išprotėjęs diktatorius, kurio veiksmų nelemia nei racionalus protas, nei baimė. Todėl mūsų solidarumas su vakarų valstybėmis, jų pasitikėjimas mumis, mums yra kritiškai svarbus ir jo negalime prarasti.

JAV Aukščiausiasis Teismas leido valstijoms drausti abortus

JAV Aukščiausiasis Teismas (AT) birželio 24 d. (2022) priimdamas sprendimą byloje Dobbs v. Jackson (pilnas bylos pavadinimas Dobbs, state health officer of the Mississippi department of health, et al. v. Jackson women’s health organization et al) pakeitė 1973 m. AT sprendimą Roe v. Wade byloje. Dobbs v. Jackson byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl Misisipės valstijos priimto įstatymo, kuris uždraudė abortus po 15 nėštumo savaitės, prieštaravimo JAV Konstitucijai. Toks įstatymas akivaizdžiai prieštaravo AT sprendimams Roe ir Casey bylose bei juose pateiktiems JAV Konstitucijos išaiškinimams. Ankstesnis sprendimas pripažino moterų konstitucinę teisę į abortą. JAV Prezidentas J. Biden birželio 24 d. pavadino „Liūdna diena JAV ir JAV Aukščiausiajam teismui“. Nėra jokios abejonės, kad šis sprendimas dramatiškai pakeis milijonų JAV moterų gyvenimą ir dar labiau padidins įtampas giliai poliarizuotoje JAV visuomenėje. 2022 m. 24 birželio paskelbtas AT sprendimas iš esmės atitiko teisėjo ALITO argumentus, kurie buvo surašyti gegužės mėn. nutekintame teismo sprendimo projekte, sukėlusiame aštrias diskusijas dėl sprendimo pagrįstumo. AT sprendimas. Suteikiantis teisę valstijoms drausti abortus, buvo priimtas sekančią dieną po to, kai JAV AT konservatyvioji dauguma priėmė sprendimą apribojantį valstijų teisę įvesti ginklų įsigijimo apribojimus.

Teisėjo ALITO pateiktoje AT daugumos, nulėmusios sprendimą, nuomonėje konstatuojama, kad abortas yra gili moralinė dilema, dėl kurios amerikiečiai turi stipriai konfliktuojančias nuomones. Vieni visa širdimi tiki, kad žmogiškoji būtybė egzistuoja nuo jos užuomazgos, kiti mano, kad bet koks abortų reguliavimas yra įsikišimas į moters teisę pačiai kontroliuoti savo kūną ir pažeidžia moters lygiateisiškumą. Trečioji grupė mano, kad abortai gali būti leidžiami esant tam tikroms, bet ne visoms aplinkybėms ir dėl šių aplinkybių nesutaria. 185 metus po JAV Konstitucijos priėmimo šis klausimas galėjo būti reguliuojamas, atsižvelgiant į piliečių pažiūras. 1973 m. AT priėmė sprendimą Roe v. Wade byloje, įteisinantį abortus, nepaisant to, kad tokia teisė implicitiškai (expressis verbis) nėra nustatyta JAV Konstitucijoje ir priimant sprendimą Roe byloje 30 valstijų jau draudė abortus bet kurioje nėštumo stadijoje.

Roe v. Wade sprendime buvo konstatuota, kad universali autonomiškumo teisė į privatų gyvenimą apima ir moters teisę nutraukti nėštumą. 1992 m. JAV AT sprendime Southeastern Pennsylvania v. Casey dar kartą patvirtino JAV moterų teisę nutraukti nėštumą ir paskelbė įstatymus, kurie nustato abortų prieinamumui „nebūtiną naštą“, prieštaraujančius JAV Konstitucijai. Birželio 24 AT sprendimas pakeitė ir šį 1992 m. JAV AT sprendimą.

Roe sprendimas buvo priimtas jį motyvuojant Konstitucijos pirma, ketvirta, penkta ir keturiolikta pataisomis. Casey byloje buvo konstatuota, kad teisė į abortą yra saugoma 14 pataisos (sauganti lygias, inter alia procesines teises).

Galima drąsiai tvirtinti, kad AT sprendimo Dobbs v. Jacson byloje motyvai demonstruoja konstitucinės teisės kaip nepriklausomos nuo teisėjų asmeninių pažiūrų ir įsitikinimų bei politinių preferencijų demistifikavimas: beveik nėra abejonių kad jei Hilary Clinton būtų laimėjusi rinkimus prieš D.Trump ir jis nebūtų paskyręs trijų konservatyvių (šiuo metu JAV AT - 6 teisėjai yra katalikai) teisėjų į JAV AT, sprendimo Dobbs v. Jackson arba visai nebūtų, nes AT nebūtų priėmęs bylos ir aplikęs regiono apeliacinio teismo sprendimą, priimtą Roe bylos argumentais, AT nenegarinėtą, arba būtų laikomasis sukurtų Roe ir Casey precedentų. Todėl yra pagrįsta tvirtinti, kad AT birželio 24 sprendimas yra ne teisės, o Respublikonų ir jų kandidato į prezidentus D.Trump politinė sėkmė. Tenka priminti, kad D.Trump 2016 m. rinkiminės kampanijos metu pažadėjo paskirti į JAV AT tik tuos teisėjus, kurie pakeis sprendimą Roe byloje. Savo kadencijos metu jis paskyrė tris teisėjus, kurie nulėmė AT daugumą, pakeitusią Roe sprendimą. Tai nebuvo kliūtis Senatui, kontroliuojamam Respublikonų, pritarti šių D.Trump pasiūlytų teisėjų kandidatūroms.

Šis AT sprendimas taip pat suintensyvins debatus dėl JAV AT, kuris yra tvirtas JAV demokratinės sistemos ramstis, sudėties legitimumo, nes yra priimama vis daugiau konservatyviai agresyvių sprendimų (apie juos vėliau). JAV viešajame diskurse prasidėjo gero lygio ir solidi kaktomuša tarp JAV prezidento, atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi ir JAV Aukščiausiojo teismo. Retorika ekstremali. Kritika aštri. JAV Prezidentas sprendimą pavadino "tragiška klaida". JAV prezidentas tvirtina, kad JAV AT šiandien iš JAV piliečių tiesiog atėmė teisę į savo kūną. Ne ją apribojo tam tikrais atvejais, o tiesiog paėmė. Politikai svarsto apie federalinį įstatymą, legalizuojantį abortus. Bet ar tai gali padėti, jai JAV dabartinės AT sudėties dauguma mato draudimo galimybę konstitucijoje.

Skaitant ir klausantis JAV AT kritikos ir mus turėtų ištikti šioks toks praregėjimas: teismus, net ir aukštuosius, kritikuoti demokratijoje galima, ypač tuo atveju, jei tai sugebi daryti dalykiškai, pateikdamas ne tik savo subjektyvią nuomonę „patinka, nepatinka“, bet ir objektyvią, paremtą ankstesne AT jurisprudencija, kritiką. Politikams dalykiška teisės kritika nėra nepasiekiamas dalykas. Žinoma, jei politiko patirtis ir veikos laukas neapsiriboja tik politinės rietenomis ir rinkiminiais pažadais. JAV Prezidentas savo pareikštos sprendimui kritikos metu pranešė, kad jis įdėmiai studijavo šį JAV sprendimą ir pateikė aiškius ir įtikinamus argumentus kodėl jis AT 1973 m. sprendimą Roe byloje laiko teisingu ir gerai argumentuotu, o sprendimą Dobbs v. Jacson byloje – klaida.

Argumentai pateikti iš abiejų pusių, jie gali pasirodyti seklūs, kol neperskaitai viso 213 puslapių sprendimo argumentų "už" ir "prieš", teisėjų palaikančių sprendimą ir su juo nesutinkančių atskirųjų nuomonių.

JAV AT nusprendus pakeisti savo dar 1973 m. pateiktą Konstitucijos aiškinimą Roe v. Wade byloje dėl JAV moterų teisės į savo kūno autonomiją (teisė į abortą), nuo šiol JAV valstijos galės tiek uždrausti, tiek kriminalizuoti abortą. Moters privatumas, jos ir jos gydytojo sprendimo laisvė išmesta į šiukšlyną. Nulėmė trijų, D.Trump paskirtų teisėjų balsai (6:3 dauguma priėmė sprendimą, 5:4 atmetė 1973 m. AT sprendimo Roe byloje motyvus - trapi dauguma, t.y. AT pirmininkas ROBERTS palaikė sprendimą, bet atmetė motyvus, kurias jis priimtas, jis pateikė atskirąją nuomonę, kodėl jis palaiko Mississippi draudimą, bet negalima žengti toliau, trys teisėjai buvo ir prieš motyvus, ir prieš sprendimą).

13 valstijų jau yra priėmusios įstatymus, draudžiančius abortus. Šių įstatymų įsigaliojimas buvo nustatytas su 30 d. atidėjimo data, jei JAV AT priims sprendimą Dobbs v. Jackson byloje, ir bus nuspręsta, kad abortų draudimas neprieštarauja JAV Konstitucijai. Valstijų parlamentų sudėtis rodo, kad bent 26 valstijos pasinaudos šiuo JAV AT sprendimu ir uždraus abortus ( https://graphics.reuters.com/USA-ABORTION/GRAPHIC/zgpomdbeopd/index.html ).

Teisėjai balsavę už sprendimą: Samuel Alito, Clarence Thomas, Neil Gorsuch, Brett Kavanaugh and Amy Coney Barrett (pastarieji trys yra paskirti D.Trump).

Teisėjai Stephen Breyer, Sonia Sotomayor and Elena Kagan balsavo prieš ir nurodė, kad JAV moterys dėl tokio JAV AT sprendimo prarado fundamentalią konstitucinę apsaugą.

Moterys, su nepageidaujamu nėštumu (dėl įvairių priežasčių, inter alia ir medicininių) iš valstijų, kuriose bus draudžiamas abortas, turės keliauti į kitą valstiją, kur tai bus legalu ir prieinama, pirkti abostą sukeliančias piliules online, ar atlikti potencialiai pavojingą kriminalinį abortą.

Teismo sprendimą surašęs konservatyvus teisėjas Samuel Alito, konstatavo, kad Roe sprendimas, kuris leido atlikti abortą iki tol, kol vaisius yra gyvybingas ir būdamas ne moters įsčiose, kas nutinka tarp 24 ir 28 nėštumo svaitės, buvo neteisingas, nes JAV Konstitucijoje nėra nieko pasakyta expressis verbis apie abortą.

Konservatyvusis teisėjas KAVANAUGH, savo atskiroje nuomone, nurodo, kad jis nesutinka su abortų draudimo šalininkais, kad sekantis teismo žingsnis turėtų būti konstatavimas, kad JAV Konstitucija draudžia abortus: „Konstitucija nei leidžia, nei draudžia abortus“. Ji taip pat tvirtina, kad teismo sprendimas leidžia drausti valstijos gyventojams keliauti į kitą valstiją gauti aborto medicininę paslaugą, ar retrospektyviai bausti už ankstesnius abortus.

Pagrindiniai JAV AT precedentų keitimo doktrininiai motyvai

Keičiant teismo precedentus juos būtina papildomai argumentuoti, ne tik todėl, kodėl keičiama, bet ir dėl bylos esmės.

Kaip jau minėta ginčas kilo dėl Misisipės valstijos teisinio reguliavimo, kuris uždraudė abortus po 15 nėštumo savaitės. Toks reguliavimas kertasi su Roe ir Casey precedentais. Iš esmės tiek Roe, tiek Casey bylose buvo konstatuota, kad teisė į abortą neprieštarauja JAV konstitucijai. Birželio 24 sprendime byloje Dobss v. Jacson ji tiesiog atimama, pasakant, kad konstitucijoje tokia teisė nėra numatyta, todėl AT daugumos vertinimu sprendimas Roe byloje yra klaidingas. Taip jau beveik 50 metų išvesta iš JAV Konstitucijos teisė buvo panaikinta dabartinei JAV AT daugumai „apsižiūrėjus“ ,kad tokia teisė nėra įrašyta nei į JAV Konstitucijos originalų tekstą, nei į jos 27 pataisas, kurios yra Konstitucijos dalis.

Šiuolaikinėje teisės teorijoje konstitucijos tekstui aiškinti naudojami skirtingi jo aiškinimo būdai. Teisės aiškinimo būdas apibrėžiamas kaip sistema vienarūšių priemonių, skirtų teisės normų turiniui atskleisti. Dažniausiai išskiriami konstitucijos normų aiškinimo būdai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, įstatymo leidėjų ketinimų (genetinis), teleologinis (įstatymo tikslo). JAV AT sprendimas byloje Dobbs v. Jacson iš esmės remiasi sprendimą surašiusio teisėjo Alito pasiūlytu originalistiniu (Konstitucijos kūrėjų valios) lingvistiniu Konstitucijos aiškinimą, taip AT teisėjų daugumai nusprendus atskleisti originalistinę JAV Konstitucijos kūrėjų valią, ją sustiprinant faktine padėtimi, kad beveik 30 valstijų, priimant sprendimą Roe byloje įvairia apimtimi draudė abortus.

Vienas iš tarptautiniu mastu pripažintų šiuolaikinės teisės teorijos kūrėjų ilgametis Izraelio Aukščiausiojo teismo teisėjas A.Barak (gimęs Kaune) pateikia šiuolaikišką konstitucijos ir apskritai teisės aiškinimą, t.y. metodiką kaip reikia išsiaiškinti ar koks nors žmogaus teisės ribojimas yra teisiškai pagrįstas (prisiminkime, kad byloje Dobbs v. Jacson JAV AT birželio 24 sprendime nustatė, kad valstijos gali priimti įstatymus, draudžiančius abortą, vadinasi JAV konstitucija nedraudžia abortų arba šiuo atveju apriboja moters privataus gyvenimo teisę, teisę į jos autonomiją, į jos kūną, pavadinkime tai – moters privataus gyvenimo, jos autonomiškumo konstituciniu apribojimu ).

Remiantis J.Barak (Proportionality, 2012) teisės aiškinimu kiekvienu atveju, kai yra apribojamos žmogaus teisės, būtina įvertinti tokio apribojimo proporcingumą (analogiškos metodikos laikėsi ir Lietuvos Konstitucinio Teismo ankstesnės sudėtys) . Proporcingumas gali būti apibrėžtas kaip taisyklių rinkinys, nustatantis būtinas ir pakankamas sąlygas konstitucijos saugomų teisių ribojimui pagal teisę, tam kad ribojimas būti konstituciškai pagrįstas ir leidžiamas.

Pagal keturių proporcingumo principo sub komponentus, konstitucinių teisių ribojimas bus konstituciškai pagrįstas jei:

(i) Ribojimas skirtas tinkamam tikslui;

(ii) Ribojimo priemonės yra racionaliai susietos su siekiamo tikslo įgyvendinimu;

(iii) Taikomos ribojimo priemonės yra būtinos nes nėra alternatyvių priemonių, kurios leistų pasiekti tokių pačių tikslų su mažesniu konstitucinių teisių apribojimu;

(iv) Turi būti tinkamas ryšys (Proporcingumas „stricto sensu“ arba „balansavimas“) tarp tinkamo tikslo siekimo svarbumo ir konstitucinės teisės ribojimo draudimo svarbumo;

Visose trijose JAV AT nagrinėtose bylose (Roe, Casey, Jacson) konstitucinė vertybė, kuria turėjo ginti ir saugoti teisėjai buvo moters privatumas, kuris karty yra ir didesnės žmagaus teisės – teisės į orumą dalis.

A.Barak skaitydamas viešą paskaitą Dickey Center (Dartmouth College) taip suformulavo modernius reikalavimus žmogaus orumo apsaugai:

„Teisėjai neturi žvaigždės, kuri jiems rodo kelią, žmogaus orumas gali būti ir yra viena iš žvaigždžių“

1. Orumas – jo žmogiškumas, laisvė ir orumas, jo autonomija, teisė rašytis savo biografiją kaip jis nori. Tai nėra tik konstitucinė vertybė, tai yra konstitucinė teisė.

2. Žmogaus orumas turi būti ginamas tiek kaip konstitucinė vertybė, tiek kai konstitucinė teisė, kuri ginama tiesiogiai.

3. Teisė yra ir turi būti įtakojama filosofijos ir teologijos.

4. Intencionalizmas, originalizmas, purposivizmas – tai trys konstitucijos interpretavimo metodai, kuriuos būtina taikyti kartu ieškant teisingo sprendimo.

5. Žmogaus orumas nėra tik žodis, kurį teisėjai jį dažnai naudoja tik kaip gražų išsireiškimą, bet neatskleidžia kas tai yra.

Dėl pagrindinių Debbs v. Jacobson sprendimo motyvų:

Roe ir Casey bylose buvo priimti neteisingi sprendimai, Teismas konstatuoja :

(i) JAV Konstitucija nesuteikia teisės į nėštumo nutraukimą;

(ii) Roe ir Casey sprendimai panaikinami kaip neteisingi;

(iii) Teisė reguliuoti abortus grąžinama žmonėms ir jų išrinktiems atstovams valstijose;

Priimto sprendimo motyvai:

1. Esminis bylos klausimas yra ar JAV Konstitucija suteikia teisę nutraukti nėštumą. Casey byloje AT apėjo šį klausimą ir priėmė sprendimą tik stare decisis (teismo precedento, stand by things decided) pagrindu. Tačiau stare decisis principo taikymas reikalauja įvertinti pagrindų, kuriais buvo priimtas sprendimas Roe byloje, pagrįstumą. Konstitucijoje nėra expressis verbis teisės į abortą, bet keli Konstitucijos straipsniai gali būti laikomi aborto implicitine teise. Roe byloje konstatuota, kad teisė į abortą yra dalis teisės į privatumą, kuri kildinama iš Pirmosios, Ketvirtosios, Devintosios ir Keturioliktosios Konstitucijos pataisų. Casey byloje sprendimas priimtas, remiantis teorija, kad teisė į abortą yra dalis „laisvės“, saugomos Keturioliktosios pataisos dėl saugančios teisę į teisingą teismo procesą. (XIV Konstitucijos pataisa. 1 skirsnis. Visi Jungtinėse Valstijose gimę ar natūralizuoti asmenys, priklausantys jų jurisdikcijai, yra Jungtinių Valstijų ir valstijos, kurioje gyvena, piliečiai. Nė viena valstija nepriims ir neįgyvendins jokio įstatymo, kuris ribotų Jungtinių Valstijų piliečių privilegijas ar imunitetus; nė viena valstija neatims iš nė vieno asmens gyvybės, laisvės ar nuosavybės be tinkamo teismo proceso; nė vienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui neatims lygios įstatymų apsaugos).

2. Teismas tiria ar teisė į abortą yra kildinama iš Tautos istorijos ir tradicijų ir ar ji yra esminis „pripažintos laisvės“ elementas. Teismas konstatuoja, kad teisė į abortą nėra giliai įsišaknijusi Tautos istorijoje ir tradicijose[1]. Teismas laiko, kad Casey byloje pateikti argumentai, kad Keturioliktoji pataisa suteikia ir materialinę ir procesinę teisių apsaugą – ilgai buvo ir lieka kontroversiškas JAV AT Konstitucijos aiškinimas. Teismas sprendė, kad XIV pataisa saugo dvi kategorijas pagrindinių žmogaus teisių: (i) teisių – garantuojamų pirmų aštuonių Pataisų ir (ii) teises laikomas fundamentaliomis, kurios nėra niekur paminėtos Konstitucijoje, bet pripažintos AT. Teismui sprendžiant ar teisės patenka į kurią nors šių dviejų kategorijų, reikia atsakyti į klausimą yra giliai įsišaknijusi JAV istorijoje ir tradicijose ir ar ji yra esminė, pripažinta teisė[2]. Todėl teismas nenori (At vartotas žodis reluctant) pripažinti teises, kurios nėra paminėtos Konstitucijoje. Teismas konstatuoja, kad XIX pataisa nesuteikia teisės į abortą. XIV pataisos priėmimo metu, trys ketvirtadaliai JAV valstijų abortą laikė nusikaltimu bet kurioje nėštumo stadijoje. Šis konsensusas laikėsi iki tol, kol buvo priimtas AT sprendimas Roe byloje. Todėl teismas Roe byloje ignoravo arba klaidingai darė išvadą dėl teisės į abortą egzistavimo JAV Konstitucijoje. Casey byloje AT atsisakė istorinės ir tradicinės analizės. Teismas konstatuoja, kad Roe ir Casey byloje buvo nustatytas balansas tarp dviejų interesų: moters intereso nutraukti nėštumą ir „potencialios gyvybės“ interesų. Šioje byloje teismas konstatuoja, kad įvairių valstijų žmonės gali šiuos interesus subalansuoti skirtingai. Tautos istorinis supratimas ir saugomos laisvės neatima teisės iš jų rinktų atstovų nuspręsti kaip šiuos interesus subalansuoti konkrečioje valstijoje.

3. Teismas konstatuoja, kad teisė į abortą nėra nustatyta jokioje kitoje AT precedentu nustatytoje žmogaus teisėje. Bandymai priskirti teisę į abortą platesnei teisei į autonomiškumą būtų per platus teisės į autonomiškumą aiškinimas, palyginamas su autonomiškumo aiškinimu pateisinant ir teisę į narkotikų vartojimą, ar prostituciją. Teismo vertinimu abortas yra kitokia teisė, naikinanti tai kas buvo Roe byloje pavadinta kaip „potenciali gyvybė“, ką šioje byloje teismas pervadina kaip „negimusi žmogiškoji gyvybė“.

Šiuos motyvus surašė teisėjas ALITO, su jais sutiko THOMAS, GORSUCH, KAVANAUGHT ir BARRETT, sutampančias nuomones pareiškė THOMAS, KAVANAUGH. Teisėjas, teismo pirmininkas ROBERTS pateikė nuomonę pritariančią sprendimui. Teisėjai BREYER,SOTOMAYOR ir KAGAN pateikė nesutikimą su sprendimu.

Teismo pirmininko ROBERTS nuomonė, palaikanti sprendimą, bet nesutinkanti su jo motyvais:

1. Teismo pirmininkas pareiškė nuomonę, kad Mississippi įstatymas draudžiantis vėlyvo nėštumo laikotarpių abortus, yra pagrįstas. Ir nurodė, kad teismas neturėjo daugiau nei spręsti, nei pasisakyti šioje byloje.

2. Roe ir Casey sprendimai gali ir turi būti pakeisti ta apimtimi, kad leidimas atlikti abortą gali būti leidžiamas tik iki momento kai vaisius yra gyvybingas ir ne tik moters įsčiose.

3. Sprendimai Roe ir Casey bylose turi būti pakeisti, nes juose nėra įtikinamų argumentų. Bet sprendimai neturi būti pakeisti pilnai, tiesiog draudžiant abortus siauresne, bet ne pilna apimtimi.

4. Todėl teismo pirmininkas ROBERTS palaiko sprendimą Dobbs v. Jachson, bet ne jo motyvus.

Teisėjų BREYER, SOTOMAYOR ir KAGAN nesutikimo su sprendimu motyvai

1. Moterų teisės ir jų lygybė turi būti saugoma ir buvo saugoma pusę amžiaus iki AT sprendimo šioje byloje (Dobbs v. Jackson).

2. Roe byloje nuspręsta, o Casey byloje patvirtinta, kad moteris turi teisę pati nuspręsti ar gimdyti vaiką. Valstybė negali įsikišti į moters ir jos vaisiaus santykį ankstyvose nėštumo stadijose.

3. Valstybė negali nuspręsti už moterį koks turi būti jos gyvenimas ir ateitis.

4. Moteris turi būti gerbiama kaip autonomiška būtybė, ir jai turi būti suteiktos lygios teisės bei teisė pasirinkti jos labiausiai privatų ir asmenišką gyvenimą nulemiantį sprendimą.

5. Tol, kol vaisius nepasiekė nepriklausomo gyvybingumo stadijos, valstybė neturi sudaryti „esminių kliūčių“ apriboti moters teisę pasirinkti tolesnį kelią, įvertinant visas aplinkybes ir jų kompleksiškumą jos asmeniniam ir privačiam gyvenimui.

6. Pasirinkimo laisvė ir teisės priklauso žmonėms, o ne vyriausybėms. Tai yra esminis dalykas, kurio reikalauja laisvė, kurios siekė JAV Konstitucijos kūrėjai. Moterys JAV visuomenėje turi užimti savo vietą kaip lygiaverčiai piliečiai. Tam turi būti saugoma jos teisė priimti reprodukcinius sprendimus.

7. Šiandien AT pažeidė šį balansą. Pagal priimtą sprendimą moteris negali pasisakyti savo klausimu nuo pat jos apvaisinimo momento. Mississippi valstijos priimtas įstatymas draudžia abortą po 15 savaitės. Įvairios valstijos jau yra priėmusios įstatymus, kurie neleidžia nutraukti nėštumo, net jei moteris laukiasi prievartautojo, ar net savo tėvo vaiko ar net vaisius turi rimtų apsigimimų. Po teismo sprendimo šios drakoniškos moters teisių apribojimų priemonės turės galimybę išlikti valstijų įstatymuose. Nes po AT sprendimo Dobbs v. Jackson byloje Valstijos turi teisę riboti abortus taip, kaip jos pageidauja.

8. Labiausiai nuo teismo sprendimo nukentės moterys, kuris neturi pakankamai finansinių išteklių pasinaudoti galimybėmis išvykti į kitą valstiją.

9. Teismo daugumo pateikta originalizmo interpretacija neturi pagrindo, kadangi JAV Konstitucijos autoriai kūrė dokumentą, kuris galėtų būti taikomas per mažius, nuolat besikeičiančiomis aplinkybėmis (tai yra JAV konstitucinės jurisprudencijos dalis, NLRB v. Noel Canning).

10. Keturioliktoji Konstitucijos pataisa saugo „laisvę“ ir „lygybę“ visiems.

11. Konstitucija neįšaldo originalistinio požiūrio į tą ką konstitucinės teisės garantuoja, arba tai, kaip jos taikomos.

12. Mes apgailestaujame dėl tokio JAV AT sprendimo, bet labiausiai dėl milijonų JAV moterų, kurios šiandien neteko fundamentalios konstitucinės teisės. Todėl mes nesutinkame su šiuo sprendimu.

Vietoj išvadų:

1. Po AT sprendimo byloje Dobbs v. Jackson JAV moterys nebeturi teisės į savo kūno autonomiją. Nuo šiol JAV yra laikoma, kad valstybė turi jos Konstitucija grindžiamą interesą saugoti vaisiaus gyvybę nuo jo užsimezgimo momento. T.y. teisė į nėštumo nutraukimą nėra tiesiog ribojama, ji yra paneigiama;

2. JAV AT padarydamas jurisprudencinį žingsnį įvardijant vaisiaus konstitucinę apsaugą ne nuo „potencialios gyvybės“ apsaugos nuo jos „gyvybingumo“ momento (Roe byloje) iki „negimusios žmogiškosios būtybės“ (Dobbs byloje) apsaugos nuo vaisiaus užsimezgimo momento iš esmės leidžia kriminalizuoti abortus net ir incestum, prievartos ar pavojaus moters sveikatai atvejais bei kriminalizuoja mediciną, teikiančią nėštumo nutraukimo paslaugas;

3. Kaip rašoma trijų, su sprendimu nesutinkančių, AT teisėjų atskirojoje nuomonėje, valstybė gali moterį priversti gimdyti, uždraudžiant net ir ankstyvuosius nėštumo nutraukimus. Tokiu būdu valstybė gali transformuoti tai, kas esant moters laisvai valiai yra priimama kaip stebuklas, į košmarą, kai tai yra daroma prievarta;

4. Nors AT sprendimas Roe byloje gali būti kritikuojamas dėl jo argumentacijos, bet sprendimo tikslas buvo grindžiamas moters autonomiškumu laisvoje nuo valstybės moters privataus gyvenimo sferoje. Netekus šio autonomiškumo JAV sunkiai galėtų būti laikoma valstybe, kurioje yra pripažįstamas moterų lygiateisiškumas;

P.S. Šis sprendimas turi ir pozityvią pusę. JAV piliečiai (apklausos rodo, kad tik 13 proc. yra už griežtą abortų draudimą, o 57 proc. pasisako prieš) turės aiškų motyvą aktyviau dalyvauti valstijų parlamentų rinkimuose ir išrinkti politikus, kurie neturės ketinimų drausti nėštumo nutraukimus. Šia prasme JAV AT sprendimas nėra visai blogas. Jis suteikia galimybę valstijų piliečiams ir jų įstatymų leidėjams patiems nuspręsti abortų draudimo likimą. Teismas taip pat konstatavo, kad po Roe ir Casey sprendimų – pralaimėjusi pusė (abortų priešininkai) negalėjo įtikinėti savo atstovus parlamente priimti įstatymą, kuris atspindėtų jų poziciją. Kita vertus, tai gali nulemti tolesnį JAV visuomenės susiskaldymą vienoms valstijoms žengia konservatyviu, kitoms liberaliu keliu. Ir, matyt, kas JAV Konstitucijos aiškinimui sukels didžiausias problemas – XIV pataisos turinio ir esmės revizavimas.

Visas AT Dobbs v. Jackson sprendimas ir atskirosios nuomonės:

https://www.supremecourt.gov/opinions/21pdf/19-1392_6j37.pdf

[1] A.Š. pastaba: teismas nevertina, kad 50 metų šia teise JAV piliečiai naudojasi ir yra įgiję teisėtus lūkesčius ja ir toliau naudotis. [2] Tokiu argumentu yra užkonservuojamos JAV istorijoje ir tradicijose.