Apgintas neteisėtu praturtėjimu kaltintas asmuo

Kauno apygardos teismo 2022-01-05 išnagrinėta baudžiamojo byla

I. Bylos fabula

Advokato A.Šindeikio ginamas Asmuo buvo kaltinamas pagal BK 1891 straipsnio l dalį dėl to, kad neteisėtai praturtėjo. O būtent: už x tūkst. litų įsigijo žemės sklypą, pastatė y eurų vertės gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą su pirtimi ir garažu, ir taip turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (18 800 eurų) vertės turtą, žinodamas, kad šio z eurų bendros vertės žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (toliau – ir Turtas) jis negalėjo įsigyti teisėtomis pajamomis.

II. Taikyta teisė

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgiant į duomenis apie kaltinamojo pajamas ir išlaidas nuo 1981 m., į tai, kad kaltinamasis visą gyvenimą dirbo, turėjo verslus, į jo amžių, ne banke turėtas santaupas, sudarytus civilinius sandorius (dovanojimo, paskolų, panaudos) sprendė, kad negalima daryti neginčijamos išvados, kad Asmuo lėšas gyvenamojo namo ir kitų statinių įgijimui gavo neteisėtu būdu, ar, kad jis žinojo, jog jo turimas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Byloje nesant pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Asmuo neteisėtai praturtėjo, t. y. kad turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (18 830 eurų) vertės turtą, teismas Asmenį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies l punktas).

Prokuroras apskundė pirmosios instancijos nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad prokuroras Asmens kaltę iš esmės grindžia Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvados „Dėl Asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų" duomenimis, kuriais nustatyta, kad x metais išteisintojo išlaidos gerokai viršijo pajamas, todėl jis negalėjo įsigyti kaltinime nurodyto turto teisėtomis pajamomis. Vis dėlto, asmuo turtą kaupia visą gyvenimą, todėl būtina vertinti ne pavienius įrodymus, tačiau jų visumą. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis" iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Kartu pabrėžtina, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinė nutartis baudžiamojoje- byloje Nr. 2K-48/2014), todėl yra būtina įvertinti visus pajamų šaltinius (darbovietes, gautas paskolas, turimą turtą ir pan.) nuo asmens (įskaitant ir jo šeimos narius) darbinės veiklos pradžios.

Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, jog išteisintasis visada buvo verslus ir apsukrus žmogus, puikiai numatantis, kokiose srityse būtų galima plėtoti verslą ir gauti pajamas. Asmens veiklos buvo vykdomos atsižvelgiant į esamą šalies ekonominę bei politinę situaciją, tuo metu atsiskaitinėti grynaisiais pinigais buvo įprasta verslo praktika, be to, keitėsi valiutos, pinigai greitai nuvertėdavo, todėl išteisintasis nuolat investuodavo turimus pinigus į vienus ar kitus verslus, tokiu būdu neleisdamas jiems nuvertėti, o kartu ir didindamas savo turimą turtą. Duomenų, kad kuris nors jo vykdytas verslas būtų itin nepelningas, pridaręs daugiau nuostolių nei atnešęs naudos, bylos medžiagoje nėra, todėl teisėjų kolegija pritaria Asmens teiginiams, kad 2003 m. pabaigai jis turėjo ženkliai didesnę grynųjų pinigų sumą nei 50 000 Lt. Šią išvadą patvirtina ir pakankamai ilgas įvairių verslų vykdymo laikotarpis, iki 2003 m. išteisintasis verslą vystė daugiau nei penkiolika metų (nuo 1987 m.), kas rodo, jog šioje veikloje jis nebuvo naujokas, priešingai, buvo patyręs verslininkas, turintis daug partnerių tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, kitose užsienio šalyse.

Apeliaciniame skunde prokuroras prašo kritiškai vertinti Asmens teiginius apie jam sesers paskolintus ir mamos padovanotus pinigus, t. y. šias sutartis dėl pinigų skolinimo ir dovanojimo pripažinti fiktyviomis, kadangi jos buvo pateiktos tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, be to, gautos didelės pinigų sumos nebuvo laiku deklaruotos, todėl patikrinti šių sutarčių realumo šiuo metu objektyvios galimybės nėra. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis BK 190 straipsnio 2 dalyje pateiktu išaiškinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Teismas gali taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą tik visiškai įsitikinęs dėl pajamomis nepagrįsto turto turėjimo realumo. Tai ypač aktualu, kai vertinami piniginiai sandoriai, kuriuos patvirtina tik rašytiniai dokumentai ir (ar) suinteresuotų asmenų parodymai. Tokiais atvcjaįs teismai, konstatuodami buvus turto turėjimo būklei, turi įsitikinti, kad vertinami sandoriai buvo tikri (ne tariami) ir kad kaltinamajam iš tikrųjų nuosavybės teise priklausė inkriminuojama pinigų suma. Tam būtina vertinti ne tik dokumentus, patvirtinančius sandorius, bet ir jų sudarymo logiką, tikslus, kontekstą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75/2014).

III. Priimta nutartis

Teisėjų kolegija, išsamiai išnagrinėjusi bei įvertinusi susidariusią situaciją, atsižvelgusi, jog teisės normos, kuriomis vadovaujamasi, turi būti aiškinamos taip, kad užtikrintų teisės sistemos stabilumą ir nuoseklumą, daro išvadą, kad valstybiniam kaltintojui nepavyko įrodyti, nei kokios konkrečiai vertės turtas išteisintojo yra turimas neteisėtai, nei kad šis turtas negalėjo būti faktinio savininko įgytas teisėtomis pajamomis, kas buvo (galėjo ir turėjo būti) žinoma išteisintajam. Pažymėtina, jog teisės doktrina įpareigoja pirmenybę teikti tam teisės aiškinimo metodui, kuris mažiau apribotų privačių teisės subjektų teises ir interesus, duotų ne tokius griežtus, skaudžius šių subjektų ir visos visuomenės atžvilgiu rezultatus. Vien nuosavybės teise valdomo turto identiškas netapatumas gaunamoms pajamoms, neleidžia daryti pagrįstos išvados apie neteisėto praturtėjimo egzistavimą. Todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

Ar teisėtai A.Valinskas viešai įžeidė Prezidentą

Ar teisėtai A.Valinskas viešai įžeidė Prezidentą

Naujienų portalui www.15min.lt paskelbus popkultūros žvaigždės ir buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko (toliau – autorius) publikaciją „Arūnas Valinskas: Prezidente, jūs esate apgailėtinas, savimi besigrožintis mulkis“, kuria akivaizdžiai yra įžeistas LR Prezidentas Gitanas Nausėda, kyla pagrįstas klausimas, ar už tokia publikacijos autoriaus saviraiškos laisvė jam gresia teisinė atsakomybė.

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/arunas-valinskas-prezidente-jus-esate-apgailetinas-savimi-besigrozintis-mulkis-56-1589404

Pats autorius publikacijoje užduoda klausimą ir į jį atsako: „Taip ir matau, kaip karščiausi Nausėdos palaikytojai po tokios antraštės gauna aparpuolį ir kyla į kovą su reikalavimais sudeginti ant inkvizicijos laužo šių eilučių autorių, kreiptis į teismą dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo, nes tokiais žodžiais yra žeminama Lietuvos valstybė ir menkinama prezidento institucija, rodoma nepagarba valstybės vadovui, kuris išrinktas VISOS lietuvių tautos, be to, vien dėl to nusipelno pagarbos. Iš kiekvieno. Nė velnio!”

Kokios demokratinės visuomenės vertybės - žmogaus teisės šiuo atveju susidūrė. Prezidentas turi konstitucinę teisę į savo orumą. Konstitucijos 21 straipsnis pripažįsta visų žmonių orumą kaip neliečiamą vertybę. Draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausme. Publikacijos autorius turi Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laivai reikšti. Konstitucija jo laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją neleidžia riboti kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesiderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ir socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ar dezinformacija.

Norint rasti atsakymą į klausimą, kuriai teisei šiuo konkrečiu atveju Konstitucija suteikia didesnę vertę ar prioritetą, tenka atlikti šių dviejų susidūrusių konstitucinių teisių - Publikacijos autoriaus saviraiškos laisvės (vadinkime šiuo atveju ją žodžio laisve) ir Prezidento garbės ir orumo - konstitucinio balanso nustatymą.

Jei konstitucinių teisių susidūrimo balansą šiuo atveju nusvertų publikacijos autoriaus žodžio laisvė, jis būtų teisus sakydamas, kad jis turi teisę negerbti LR Prezidento ir viešai pareikšti, kad Prezidentas yra “mulkis”. Jei šį balansą nusvertų Prezidento orumas, tokiu atveju jis galėtų tikėtis, kad teisinėmis priemonėmis tokia žodžio laisvė būtų apribota.

Ką sako Lietuvių kalbos žodynas apie žodžio „mulkis“ reikšme? Tarp keliolikos reikšmių nurodomo ir tokios: „kvailys, žioplys, neišmanėlis“. Nekyla abejonių, kad šiuo atveju autorius, vertindamas Prezidento politinę veiklą, pareiškė savo nuomonę.

Ką sako konstitucija ir įstatymai apie LR Prezidento teisė į garbę ir orumą

Tiek Lietuvos baudžiamajame kodekse, tiek Administracinių teisės nusižengimų kodekse buvo specialios teisės normos, kurios draudė šmeižti ar įžeisti šalies Prezidentą. Jos buvo panaikintos.

Šiuo metu galioja tik LR administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 507 straipsnis. Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Pagal ANK 507 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų institucijų tarnautojams ir pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti valstybės pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikomi tokie pažeidėjo veiksmai, kuriais jis pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Vertinant ANK 507 straipsnyje numatytą pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai, ar jie tikrai buvo nukreipti į atitinkamą subjektą, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti, ar jais buvo siekiama įžeisti valstybės tarnautoją ar pareigūną, pažeminti jų orumą (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-744/2021).

Taigi, Lietuvos demokratija pažengė ir nebelaikome, kad Prezidentas turi kokį nors specifinį ar didesnį orumą nei kiti valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai ar viešojo administravimo funkcijas atliekantys asmenys.

Vadovaujantis Visuotine žmogaus teisių ir laisvės deklaracija visi žmonės yra vienodi savo orumu: 1 straipsnis. Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai. Tarptautiniame politinių ir pilietinių teisių akte susitarta, kad Valstybės, šio Pakto Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad pagal Jungtinių Tautų Chartijoje skelbiamus principus visų žmonijos narių orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas, pripažindamos, kad šios teisės kyla iš prigimtinio žmogaus asmenybės orumo.

Taigi, nors ANK turime straipsnį, pagal kurį galėtų būti pradėta administracinio nusižengimo procedūra, jos pradėjimui būtinas prokuroro ar žurnalistų etikos inspektoriaus surašomas administracinio nusižengimo protokolas ar nukentėjusiojo asmens pareiškimas.

Dėl Prezidento kaip viešojo asmens statuso

Tiek Lietuvos teisės doktrinoje, tiek ir Lietuvos teismų praktikoje yra išskiriamos dvi viešųjų asmenų rūšys – ex officio (pagal pareigas) ir trumpalaikiai viešieji asmenys. Tiek viešieji asmenys ex officio, tiek trumpalaikiai viešieji asmenys yra skirtingo viešumo laipsnio. Skirtingas viešumo laipsnis lemia viešojo asmens garbės ir orumo bei autoriaus žodžio laisvės konstitucinių teisių balansą. Kuo aukštesnis viešumo laipsnis, tuo autoriaus įsikišimas į viešojo asmens garbę ir orumą demokratinėje visuomenėje vykstant diskusijai visai visuomenei svarbiais klausimais gali būti labiau šokiruojantis, įžeidžiantis ar stebinantis. Prezidentas, kaip valstybės vadovas yra par excellence viešais asmuo. T.y. jo viešumo laipsnis yra aukščiausias.

EŽTT yra pažymėjęs, kad visuomenėje asmens atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skirti privačius asmenis ir asmenis, veikiančius viešoje erdvėje, tokius kaip politikos ar visuomenės veikėjai. Asmens žinomumo kriterijus analizuojamas kartu su publikacijos temos aspektu. Reikia skirti iš esmės publikacijas apie asmens privataus gyvenimo detales ir publikacijas apie faktus, kurie gali prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, kuri, pavyzdžiui, yra susijusi su politikų veikla šiems atliekant oficialias savo funkcijas (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 10 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją, peticijos Nr. 40454/07, par. 118, 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Von Hannover prieš Vokietiją (Nr. 2), peticijų Nr. 40660/08, 60641/08, par. 63).

Taigi, LR Prezidentui tenka stotis į bendrą eilę su kitais politikais, valstybės tarnautojais ir pareigūnais, kurie yra pavadinti mulkiais, ir tikėtis garbės ir orumo gynimo. Tačiau ar pavyks apsiginti?

Kaip tokios nuomonės reiškimą vertiną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT)

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus (čia ir toliau remiamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 suformuota jurisprudencija asmens garbės ir orumo gynimo nuomonės reiškimo atveju) nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinis teismas pabrėžė, kad asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis.

Tais atvejais, kai paskleidžiama pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai[1].

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28 punktas).

Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punk.)

Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad generalinio delikto (c.b. Nr. e3K-3-247-701/2020) teisės normos taikytinos ir tuo atveju, kai paskleidžiama šios nutarties 46 punkte nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, nes asmens, apie kurį nuomonė paskleidžiama, neturtinių teisių ir interesų, kaip ir turtinių teisių bei interesų, pažeidimas dėl tokios nuomonės paskleidimo atsiranda iš delikto, šis asmuo, teigiantis, kad buvo pažeista jo garbė ir orumas ar dalykinė reputacija, siekia atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, t. y., pavyzdžiui, siekia pripažinimo, kad paskleista atsakovo nuomonė yra nepagrįsta, kad šis ją paskleidė nesąžiningai, taip grąžinant ieškovą (jo viešą moralinį vertinimą) į padėtį, buvusią iki tokios nuomonės paskelbimo, ir turtinės bei neturtinės žalos, patirtos dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų, kompensavimo. Kasacinio teismo kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją).

Taigi, kasacinis teismas šiuo atvejų tirtų ar publikacijos autorius elgėsi sąžiningai ir rūpestingai pareikšdamas savo nuomonę, kuri per se yra įžeidi. Sąžiningumas ir rūpestingumas būtų vertinamas atsižvelgiant į tai: (i) ar nuomonė pareikšta etiškai, laikanti VIĮ, Visuomenės informavimo etikos kodekso, (i) į kritikuojamo asmens veiksmų ir pasisakymų provokatyvumą, paties naudojamą retoriką.

Kaip tokios žodžio laisvės atvejus nagrinėja tarptautiniai teismai

Būtų nepagrįsta manyti, kad tokio aštrumo žodžio laisvės pasireiškimas yra unikalus įvykis ir niekas niekada taip ar panašiai viešojoje erdvėje nėra pavadinęs kitų valstybės vadovų. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) yra išsprendęs bent kelias panašaus pobūdžio bylas ir pasisakęs kaip jis šiuo atveju atlieka dviejų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintų teisių (asmens orumo ir žodžio laisvės) balanso nustatymą.

EŽTT byla Oberschlick v. Austriją (1997). Austrijos savaitraštyje Forum paskelbtoje publikacijoje žurnalistas ir rašytojas Oberschlick apie Austrijos laisvės partijos vadovą ir tuometinio Karintijos žemės vadovą Jurgeną Haiderį pareiškė, kad J.Haider yra „idiotas, o ne nacis“. Tokia nuomonė buvo pareikšta kaip reakcija į J.Haiderio išsakytą poziciją dėl II pasauliniame kare dalyvavusių SS ar kitų Vokietijos karių heroizavimo, jų kaip kovotojų už taiką ir laisvę bei jų indėlio į šiuolaikinės Austrijos demokratiją vertinimo. Už tokį išsireiškimą rašytojas buvo nuteistas pagal Austrijos baudžiamąjį kodeksą paskiriant baudą. Rašytojas kreipėsi į EŽTT. Šioje byloje EŽTT konstatavo, kad žodis „idiotas“ nebuvo savitikslis, kuriuo siekta tik įžeisti. Jo tikslą teismas įvertino kaip rašytojo siekį atkreipti visuomenės dėmesį kokie visuomenės pasipiktinimą sukeliantys pareiškimai apie SS karius buvo išsakyti paties J.Haiderio. Šiuo atveju EŽTT pabrėžė, kad J.Haideris buvo ne tik Karintijos žemės valdytojas, bet ir potencialus kandidatas į Austrijos kanclerio postą. Teismo vertinimu žodis „idiotas“ buvo nukreiptas nė prieš J.Haiderį asmeniškai, bet prieš tai ką jis sakė apie SS karius. Teismas konstatavo, kad Konvencijos 10 straipsnis gina ne tik „informaciją“ ir „idėjas“, kurios yra palankiai priimamos, bet ir tokias, kurios yra įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. EŽTT konstatavo, kad nuomonės reiškimo atveju teismas turi vertinti ne konkrečią frazę ar žodį, o visą publikacijos kontekstą ir aplinkybes, kuriomis ši publikacija buvo parašyta. EŽTT pabrėžė, kad J.Haiderio pasisakymas apie SS karius, kaip apie kovotojus už taiką ir laisvę bei jų indėlį į šiuolaikinės Austrijos demokratiją, buvo provokatyvus ir todėl iššaukė griežtas reakcijas. EŽTT nusprendė, kad nuteisiant rašytoją už minimą išsireiškimą Austrija pažeidė Konvencijos 10 str.

EŽTT byla Colombani v. Prancūziją (2002). Prancūzijos svaitraštyje Le Monde buvo paskelbta, kad Marokas yra šalis lyderė kanapių eksporte, o karalius Hasanas ir šio eksporto globėjas. Maroko karalius oficialiai kreipėsi į Prancūzijos užsienio reikalų ministeriją ir pareikalavo pradėti baudžiamąjį procesą prieš Le Monde vyr. redaktorių Colombanį ir jo kolegas pagal Prancūzijos baudžiamąjį kodeksą, kuriame buvo numatyta atsakomybė už užsienio valstybių vadovų šmeižimą. Apeliacinės instancijos teismas Colombani nuteisė paskiriant baudą. Colombani kreipėsi į EŽTT. Teismas konstatavo, kad Prancūzijos įstatymas, pagal kurį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės vadovų įžeidimą, t.y. jų teisės yra ginamos specialiuoju įstatymu, taip suteikiant šiems asmenims teisinę privilegiją kitaip nei kitiems asmenims gintis nuo kritikos, neatitinka modernios demokratijos principų ir žmogaus teisių turinio. EŽTT nusprendė, kad nuteisiant vyr. redaktorių Prancūzija pažeidė Konvencijos 10 str. Taip buvo užkirstas kelias dviejų standartų žmogaus teisių gynimo taikymui.

EŽTT byla Eon v. Prancūziją (2013). Žemės ūkio parodoje 2008 m. Paryžiuje nepatenkintas Prancūzijos Prezidento N.Sarkozy veikla ūkininkas atsisakė jam paduoti ranką. Prezidentas, atitraukdamas savo ranką, pasakė: “get lost, you prick” („dink, apgailėtinas bukagalvi“ – A.Š. vertimas). Visuomenės veikėjas Herve Eon per viešą renginį, kuriame dalyvavo Prancūzijos Prezidentas, iškėlė plakatą su analogišku išsireiškimu. Nors Prancūzijos Prezidentas už savo frazę, išsakytą ūkininkui, buvo pasmerktas tik viešosios nuomonės reiškėjų, H.Eon buvo nuteistas pagal įstatymą, draudžiantį įžeisti Prancūzijos Prezidentą. H.Eon buvo nuteistas paskiriant 30 eurų baudą. Prancūzijos teismas tvirtino, kad P.Eon tikslas buvo įžeisti Prezidentą. H.Eon kreipėsi į EŽTT. Teismas konstatavo, kad Prancūzijos Prezidento garbė ir orumas ginami pagal laikmečio ir demokratijos reikalavimų neatitinkantį įstatymą ir Prancūzija neįrodė, kad H.Eon buvo socialinis poreikis apriboji jo saviraiškos laisvę. Teismas rekomendavo baudžiamojo kodekso priemones pakeisti civilinės atsakomybės priemonėmis. Teismas taip pat konstatavo, kad baudžiamosios teisės priemonėmis yra siekiama žurnalistų ir kitų viešosios nuomonės reiškėjų įbauginimo vykstant viešiesiems debatams apie visai visuomenei svarbius įvykius ir reiškinius (chilling effect).

Ar LR Prezidentas išprovokavo aštrią kritiką

Taigi, tiek Lietuvos, tiek tarptautinių teismų jurisprudencijoje viešųjų asmenų par excellence garbės ir orumo pažeminimas yra pripažįstamas teisėtu tais atvejais, kai viešieji asmenys savo veikla ar viešais pareiškimas išprovokuoja tokius įžeidimus.

Stebint LR Prezidento politinę veiklą galima pagrįstai vertinti, kad dalis jo politinių išsireiškimų yra provokatyvūs. Bent dalis visuomenės, žurnalistų jo politinę veiklą vertina itin kritiškai. Dalis tokių pavyzdžių nurodoma ir autoriaus publikacijoje: (i) „Pasakyti, kad Vyriausybė sąmoningai žlugdė prezidento iškeltą 70 proc. paskiepytų tikslą, tas pat, kaip apkaltinti ministrų kabinetą sabotažu. Maža to, tai kaltinimas, kad Vyriausybė sąmoningai veikė taip, kad kuo mažiau paskiepytų, kad kuo daugiau mirtų ir kad kuo labiau pakenktų aukšto ir gražaus gerovės valstybės kūrimui. Mulkio pezėjimai, dėl kurių net nekyla noras prašyti įrodymų“; (ii) „Mieli skaitytojai, ar pamenat, kaip per „Baltijos kelio“ jubiliejaus minėjimą prezidentas kalbėjo ne tiek apie šio išskirtinio įvykio reikšmę ir istorinį kontekstą, o apie tai, kaip jis pasipiršo Dianai?“; (iii) „Prezidente, o kas jums trukdo tai padaryti? Antivakserių restoranai, kuriuose pietaujate? Ar vis labiau aiškėjantis noras bet kokia kaina susirasti savo vietą valstybėje, rinkėją ir gauti dar vieną kadenciją?“.

Yra ir kitų, autoriaus publikacijoje nepaminėtų LR Prezidento provokuojančio elgesio pasireiškimų. Matyt, viena iš didžiausių kontroversijų sukėlęs LR Prezidento viešas pareiškimas spaudos konferencijoje, kad jis neskaito spaudos, nes jam žurnalistų darbas nėra reikalingas, jis gali kalbėtis su žmonėmis tiesiai. Pasaulyje nerasime daug demokratinių valstybių vadovų, kurie viešai pažemintų visą žurnalistų gildiją. Paprastai civilizuotų valstybių vadovai supranta ir pripažįsta bei palaiko poziciją, kad žurnalistai, žiniasklaida demokratinėje visuomenėje yra esminė grupė, užtikrinanti visuomenės ir atskiro žmogaus interesą būti informuotai apie svarbiausias šalies įvykius ir reiškinius. Strasbūro žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje yra dažnai primenama, kad žiniasklaidos vaidmuo demokratinėje visuomenėje yra esminis, o žurnalistai atlieka „watch dog“ (sarginio šuns) vaidmenį. Žurnalistų bendruomenė tokį viešą Prezidento pareiškimą priėmė kaip viešą įžeidimą jų profesijai.

Prezidentas savo politiniais pareiškimais ne kartą pats sukūrė dviprasmišką įspūdį dėl jo pozicijos kovojant su COVID-19 pandemija.

Dėl publikacijos prisidėjimo prie viešųjų debatų visai visuomenei svarbiais klausimais ir jos konteksto

Pačioje publikacijoje nepavyko aptikti kokių nors naujų minčių ar įžvalgų apie LR Prezidento veiklą, kurios ankščiau nebūtų paskelbtos kitų autorių. Čia tik pridėtas LR Prezidento dalies politinės veiklos vertinimas, jį pavadinant mulkiu. Šis žodis publikacijoje yra pakartotas 6 kartus. Publikacijoje yra nurodomi jos autoriaus minimi argumentai, kodėl LR Prezidentas yra mulkis. Nebūtų pagrįsta vertinti, kad autorius nepasirūpino savo nuomonės pagrindimo argumentais ir faktais.

Taigi. Labai tikėtina, kad pats LR Prezidentas G.Nausėda savo politiniais pasisakymais ir veiksmais išprovokavo jo veiklos kritikus ir todėl jo atžvilgiu pareikšta aštri ir įžeidžianti kritika, neetiškai pareikšta nuomonė yra saugoma mūsų Konstitucijos ir Konvencijos. Būtų nepagrįsta tvirtinti, kad publikacija neprisidėjo prie viešųjų debatų visai visuomenei svarbiais klausimais.

Priskiriant autoriaus publikaciją prie svarbių viešųjų debatų visai visuomenei svarbiais klausimais (aukščiau nurodytoje teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisinis pagrindas suteikti didesnė svorį tokiai saviraiškos laisvei) tenka vertinti ką reiškia Prezidento viešas prisipažinimas, kad jis neskaito spaudos. Jau minėta, kad tai yra tiesioginis įžeidimas sunkiai rinkos ir naujų technologijų sąlygomis, įsigalint facebook ir google dominavimui, dirbančiai žurnalistų gildijai. Bet tai nėra tik įžeidimas, kuri išgirsti iš politikų nepriklausomi žurnalistai yra įpratę.

Tai reiškia dar daugiau. Prezidentas, atsisakęs skaityti kritišką jo atžvilgiu spaudą, pasirinkęs bendravimą su jį sudievinančiais asmenimis, pasmerkė save neklystamumui. Prezidentas atsisakė girdėti ir dalyvauti visuomenės debatuose apie visai visuomenei svarbius klausimus. Atsisakė išgirsti kritiką, pasirinko liaupses. Tenka grįžti prie John Stuart Mill argumentų, išdėstytų jo veikale „Apie laisvę“[2]. J.S.Mill atsisakymą dalyvauti debatuose, vengimą išgirsti kitą nuomonę laikė dideliu pavojumi visuomenei: „Kliudymas reikšti ar išgirsti nuomones yra žmonijos apiplėšimas. Jeigu nuomonė teisinga, atimama galimybė pakeisti klaidą tiesa. Jeigu nuomonė klaidinga, prarandama beveik tokia pat vertinga galimybė aiškiau suvokti ir gyvai pajusti tiesą, kurią sukuria pastarosios susidūrimas su klaida. Bet koks nuomonės tildymas, ar atsisakymas ją girdėti reiškia neklystamumo prielaidą. Protas yra viso to, dėl ko žmogus gerbiamas kaip intelektuali ar protinga būtybė, šaltinis. Žmogus sugeba taisyti savo klaidas per diskusiją ir patyrimą. Vien patyrimo nepakanka. Reikia diskusijos, kuri parodytų, kaip dera interpretuoti patyrimą. Klaidingos nuomonės ir įpročiai pamažu nusileidžia faktui ir argumentui, bet norint, kad faktai ir argumentai paveiktų protą, jie turi būti jam pateikti.,<..> Pražūtingas žmonių polinkis liautis mąsčius apie dalyką, kai nustojama juo abejoti, yra pusės jų klaidų priežastis. Vienas iš šiuolaikinių autorių yra taikliai pasakęs, kad galutinė nuomonė giliai įminga. Būtinybė aiškinti tiesą ir ją ginti nuo priešininkų labai padeda protingai ir gyvai ją suvokti. “

Vadovaujantis šia J.S. Mill nuomonės reiškimo ir jos gynimo filosofija, išsakyta prieš beveik du šimtmečius, yra sukurta vakarų demokratijų socialinė ir intelektualinė gerovė. Prezidentas pradėjo savo politinę karjerą pažadėdamas siekti gerovės valstybės. Tačiau jo užsidarymas aukštame arogancijos bokšte jos neleidžia siekti. Prezidentas nesivargina visuomenės net supažindinti su savo planu ar nuomone, kai jis pažadėtos gerovės planuoja siekti. Nebent pažadas tebuvo tuščias rinkiminis šūkis. Tikėtina, kad publikacijos autorius išreiškė savo emocinę būseną tuo akivaizdžiai pasipiktinęs.

Autoriaus publikacijos kokybę sumenkina jo nepagarba kitiems autoriams, kurie ankščiau yra išsakę mintis, kurios buvo panaudotos publikacijoje. Autorius savo publikacijoje naudoja kitų autorių citatas ir jų autorystės nenurodo: “Bet atminkite – galima visą gyvenimą mulkinti vieną žmogų. Galima vieną kartą apmulkinti visus žmones. Bet negalima VISĄ laiką mulkinti VISŲ žmonių! O jūs vis dar tuo tikite, štai TODĖL jūs ir esate MULKIS!” Ši išmintis (kaip ir kelios publikacijoje išsakytos kitos) nepriklauso jos autoriui. Šios citatos autorius yra JAV Prezidentas J.A. Lincoln.

Dėl žiniasklaidos laisvės

Po publikacija pasirodę anoniminių komentatorių kaltinimai naujienų portalui, kurio paskelbta autoriaus publikacija, rodo jo nesąžiningumą bei asmeninį suinteresuotumą skelbti tokio pobūdžio provokatyvias publikacijas, siekiant sulaukti lankytojų dėmesio, yra vertinti kritiškai. Demokratinėje visuomenėje laisva žiniasklaida veikia nepriklausomai ir jos visa veikla nėra finansuojama biudžeto lėšomis (Išskyrus visuomeninį transliuotoją LRT). Privati žiniasklaida turi ekonominį interesą pritraukti skaitytojų ir jis yra pagrįstas žiniasklaidos verslo modeliu demokratinėje visuomenėje. Tik todėl demokratinėje visuomenėje turime nepriklausomas žiniasklaidos priemones.

Išvados

1. Prezidentas yra viešasis asmuo par excellence. T.y. niekas kitas valstybėje neturi tokio viešumo laipsnio kaip šalies vadovas. Todėl jam tenka susitaikyti su tuo, kad vertinant jo politinę veiklą, jis bus aštriai kritikuojamas.

2. Prezidentas, itin dviprasmiškai ir provokuojančiai elgdamasis tam tikrų visuomenės grupių atžvilgiu, negali tikėtis, kad nesulauks itin kritiškos reakcijos.

3. Publikacijos ar viešų pareiškimų autoriui pateikus jo pagrįstą pasipiktinimą sukėlusią Prezidento poziciją viešo intereso klausimais, autorius turi teisę aštriai kritikuoti Prezidentą.

4. Publikacijos autorius pateikė argumentus, kodėl jis Prezidento negerbia, itin kritiškai vertina jo politinę veiklą ir viešus pareiškimus, kodėl vadina mulkiu. Argumentai yra susiję su Prezidento politiniu elgesiu ir pasisakymais, itin provokuojančiais atskiras demokratinės visuomenės grupes.

5. Nors paskelbta publikacija savo originaliu turiniu nėra didelės vertės viešajam diskursui visai visuomenei svarbiais klausimais, tačiau ji neabejotinai padėjo atkreipti didelės visuomenės dalies dėmesį į Prezidento politinę veiklą ir viešus pasisakymus, kurie gali būti vertinami nevienareikšmiškai.

Advokatas, Vilniaus universiteto partnerystės profesorius dr. Algimantas Šindeikis

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020. Teismų praktika. 2020, 54, p. 24-52 [2] John Stiuart Mill. On Liberty. 1859.

Modernių technologijų naudojimas nustatant medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytą žalą

Modernių technologijų naudojimas nustatant žemės ūkio pasėliams padarytą žalą

Administracinio teismo sprendimo motyvai dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo pasitelkiant modernias technologijas (droną) ir tokioms technologijoms keliamus metrologijos reikalavimus.

I. Bylos fabula:

1. Pareiškėjas XXXX medžiotojų klubas (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) kreipėsi su skundu į teismą, nurodydamas, kad 2020 m. lapkričio 27 d. XXXX rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) posėdžio protokolo Nr. 3 (toliau – ir Protokolas) dalimi buvo nutarta, kad: „ <...> žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokoto kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur.”.

II. Taikyta teisė

2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokolo Nr. 3 dalies, kuria konstatuota, kad: „ <...> žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokoto kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur“ teisėtumo ir pagrįstumo.

3. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-12-20 iki 2021-01-01), Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtina Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika.

4. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Ūkininkas 2020 m. rugsėjo 28 d. Administracijai pateikė prašymą, kuriame prašoma atlyginti šernų padarytą žalą kukurūzų laukams. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog Klubas yra ginčo teritorijos medžioklės ploto vieneto naudotojas.

5. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. A1-1225 „Dėl medžioklės gyvūnų padarytos žalos nuostolių apskaičiavimo komisijos sudarymo“ sudarė Komisiją iš keturių narių.

6. Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis).

7. Atsižvelgiant į Ūkininko 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą atlyginti šernų padarytą žalą kukurūzų laukams, Komisija 2020 m. spalio 1 d. atliko pažeisto kukurūzų lauko patikrą vietoje. Analizuojant Komisijos 2020 m. spalio 1 d. žemės ūkio pasėlių apžiūros aktą nustatyta, jog patikrinime dalyvavo visi keturi Komisijos nariai, Ūkininkas ir pareiškėjo atstovas XXXX. 2020 m. spalio 1 d. akte konstatuota, jog šiuo metu atlikti bendro žemės ūkio pasėlių būklės įvertinimo nėra galimybės, kadangi dar nėra nuimtas derlius. Nuspręsta atlikti pakartotinę patikrą vietoje kai pažeistame lauke bus nuimtas kukurūzų derlius.

8. Pakartotinė pažeisto kukurūzų lauko patikra vietoje atlikta 2020 m. spalio 23 d. Patikros vietoje nustatytos aplinkybės įformintos Akte. Akte teigiama, jog patikrinimo metu dalyvavo keturi Komisijos nariai, Ūkininkas ir trys pareiškėjo atstovai. Akte nurodyta, jog buvo patikrinti 3 bareliai nepažeistų kukurūzų, o pažeistų plotų matavimas atliktas pasitelkiant droną. Pažymėtina, jog antstolis Kęstutis Košys taip pat dalyvavo 2020 m. spalio 23 d. patikroje vietoje ir 2020 m. spalio 23 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0118/20/008. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad iš vietovės esančios XXXX paleistas į orą UAB „XXXX“ dronas. Dronas pagal jo valdytojo nustatytą užduotį iš oro išžvalgė ir fiksavo kukurūzais užsėtus žemės plotus, priklausančius Ūkininkui. Komisijos nariai, trijose skirtinguose vietose, naudojant sertifikuotą liniuotę, išmatavo po vieną kvadratinį metrą skirtinguose kukurūzų lauko vietose ir atliko kukurūzų stiebų bei burbuolių skaičiavimą ir išmatavo pasirinktinai paimtų kukurūzų burbuolių įlgį. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu Ūkininkas, visiems dalyvaujantiems asmens parodė konkrečias vietas, kur aiškiai vizualiai matomi išguldyti kukurūzų stiebai su burbuolėmis. Užbaigus kukurūzų lauko fiksavimą iš oro, dronas buvo supakuotas į jam skirtą pakuotę, pristatytas į XXXX paštą ir registruota pašto siunta išsiųstas į UAB „XXXX“ buveinę.

9. Komisija 2020 m. lapkričio 27 d. vykusio posėdžio metu surašė Protokolą. Jame teigiama, kad Komisija nagrinėjo ūkininko 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą, susipažino su jo pateiktais dokumentais. Bendru ūkininko ir Klubo atstovo susitarimu, UAB „XXXX“ drono pagalba buvo atlikti sunaikintų pasėlių matavimai. Taip pat Komisija atliko 3 barelių matavimus nepažeistame kukurūzų ploto lauke. Šie matavimai atlikti pasėlių tankumo ir derlingumo nustatymui. Pabrėžiama, jog pasėliai atitinka geros būklės agrotechnikos reikalavimus, o sunaikintas pasėlių plotas – 3 ha. Protokole konstatuojama, jog ūkininkui padaryta žala siekia 2396,85 Eur.

10. Remiantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Pareiškėjas skunde neneigia savo, kaip medžioklės ploto naudotojo, pareigos atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės savininkui, tačiau laikosi pozicijos, kad Protokolas yra nemotyvuotas – jame nepateiktas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, nepateikta informacija kaip buvo nustatytas sunaikintų žemės ūkio pasėlių plotas, apskaičiuotas ūkininko patirtos žalos dydis. Pareiškėjo nuomone Komisija apskaičiuodama žalos dydį nukrypo nuo Metodikoje reglamentuotų taisyklių.

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju aktualus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1605/2012; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).

13. Metodikos 7 punktas reglamentuoja, jog Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (Metodikos 10 punktas).

14. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes – plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas, pasėlio pakenkimo intensyvumą ir dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos netekto derliaus kiekį. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas remiantis Metodikos 7.2 papunktyje nustatyta formule, o derliaus netekimas apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 8 punkte nurodyta formule.

15. Iš Protokolo turinio matyti, kad Komisija apsiribojo tik pakenkto pasėlių ploto nurodymu ir bendru žemės ūkio pasėlių būklės įvertinimu. Protokole nėra nurodyta kaip buvo apskaičiuotas pakenktas žemės ūkio pasėlių plotas, nepateikta informacija apie pasėlio pakenkimo intensyvumą ar dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos Ūkininko netekto derliaus kiekio, kaip buvo apskaičiuota patirta žala. Protokole tik abstrakčiai teigiama, jog Ūkininkui padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-731 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2020 m. sąrašo patvirtinimo“ bei Statistikos departamento pateikta informacija apie žemės ūkio augalų derlingumą XXX rajone, tačiau nepateikti jokie duomenys, kurie pagrįstų apskaičiuotos žalos dydį.

16. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte. Skundžiamo administracinio akto priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2018 ir kt.). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymą, teikiamų atsiliepimų ar kitų procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindai. Tik esant konkretiems skundžiamo administracinio akto priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam vertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019).

17. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad Protokolas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų yra pagrįsti. Protokolas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – nemotyvuotas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra atlikta aiški teisinių santykių kvalifikacija.

18. Pareiškėjas savo skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog nėra jokių įrodymų, kad ūkininko patirtos turtinės žalos dydis buvo apskaičiuotas naudojant priemones, atitinkančias Metrologijos įstatymo reikalavimus. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra: 1) matavimo priemonės, priskirtos teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, nurodytoms šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje; 2) parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų arba dozuojamų prekių kiekis; 3) produkto kiekis pakuotėje, matavimo indo tūris; 4) produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indo tūrio kontrolės sistema.

19. Vadovaujantis 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Matavimo priemonės, patenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro matavimo priemonės atitikties įvertinimas, matavimo priemonės patikra (periodinė, neeilinė) ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai. (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, kurie patiekia ir tiekia rinkai, įrengia ir naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teisinis metrologinis patvirtinimas (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).

20. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog viešosios teisės srityje, apskaičiuojant patirtos turtinės žalos dydį, privaloma naudotis matavimo priemonėmis kurioms yra atliktas teisinis metrologinis įvertinimas, patvirtinimas, patikra ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai. Pareigą atlikti minėtus veiksmus turi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie savo veikloje naudoja teisinio metrologinio reglamentavimo matavimo priemones. Kaip ir anksčiau minėta, ginčo teritorijos matavimai buvo atlikti Komisijos narių bei pasitelkiant UAB „XXXX“ droną. Analizuojant antstolio 2020 m. spalio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį nustatyta, jog Komisijos nariai, naudodamiesi sertifikuota liniuote, išmatavo po vieną kvadratinį metrą skirtinguose kukurūzų lauko vietose ir atliko kukurūzų stiebų ir burbuolių skaičiavimą.

21. Pažymėtina, kad minėtame protokole nėra informacijos apie tai ar UAB „XXXX“ naudotas dronas atitinka Metrologijos įstatyme nustatytus reikalavimus. Tokia informacija nepateikta ir teismui. Įvertinus minėtas faktines aplinkybes darytina išvada, jog Komisija skaičiavimus atliko metrologinę patikrą turinčia liniuote, tačiau duomenų, kad matavimui UAB „XXXX“ pasitelkto drono įrenginiai turi metrologinę patikrą, tokių duomenų nepateikta. Administracija atsiliepime teigia, jog apskaičiuojant Ūkininko patirtos turtinės žalos dydį buvo remiamasi UAB „XXXX“ pateiktais matavimais, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas naudojant nesertifikuotas matavimo priemones, yra pagrįsti.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

III. Priimtas sprendimas

Pareiškėjo XXXX medžiotojų klubo skundą tenkinti.

Panaikinti XXXX rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2020 m. lapkričio 27 d.

posėdžio protokolą Nr. 3. Pareiškėjui XXXX medžiotojų klubui iš atsakovės XXXX rajono savivaldybės administracijos

priteisti 1123,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 23,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.