Žurnalistų teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją

LAT sprendimas byloje dėl LR Vyriausybės kanceliarijos atsisakymo leisti žurnalistams susipažinti su pasitarimo posėdžio garso įrašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-51 l/2021)

Bylos fabula:

Trumpai:

1. LR Konstitucijos 25 str. įtvirtinta žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

2. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse yra nustatytas draudimas atsisakyti teikti informaciją žurnalistams:

547 straipsnis. Atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas 1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas užtraukia baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3. 2018-10-03 vyko LR Vyriausybės pasitarimas „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-4118 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)" (toliau - Pasitarimas), kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl LR Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-4118 6, 46- l ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo buvo siūloma, kad žurnalistai galėtų gauti Registrų centro duomenis neatlygintinai. Tačiau dėl neaiškių priežasčių šis Susisiekimo ministerijos pateiktas įstatymo projektas buvo atmestas ir Vyriausybės posėdžiui svarstyti neteiktas.

4. Pareiškėjos (žurnalistės Rita Miliūtė, Vilma Danauskienė), kurioms RC duomenys yra itin svarbūs bei reikšmingi vykdant profesinę veiklą, 2018-10-04 išsiuntė paklausimą LR Vyriausybės kanceliarijai (toliau - Kanceliarija) dėl galimybės susipažinti su Pasitarimo garso įrašu, tačiau 2018- 10-04 pareiškėja V. Danauskienė gavo Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryšių klausimais Tomo Beržinsko atsakymą „Koordinuota akcija :) prašo visi be išimties. Neduosim". Tą pačią dieną Pareiškėjoms buvo pateiktas formalus Kanceliarijos atsakymas, kuriame nurodyta, jog Vyriausybės pasitarimai nėra viešai transliuojami, į juos kviečiami tik suinteresuoti asmenys. Kanceliarija taip pat nurodė, kad Vyriausybės pasitarimo garso įrašai ir jų tvarkymas nėra Vyriausybės kanceliarijai pavesta viešoji funkcija, todėl jie neskelbtini ir neteiktini.

5. Žurnalistės apskundė atsakymą Vilniaus regiono administraciniam teismui. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2020 priėmė neskundžiamą nutartį, kuria inter alia pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymas pateikti informaciją apie Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimą „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“, buvusią garso įraše, pažeidė pareiškėjų teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją.

6. Žurnalistės kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, siekiant pripažinti jas nukentėjusiomis, priteisti patirtą neturtinę žalą dėl negalėjimo atlikti savo profesinę pareigą rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir įpareigojo pirmosios instancijos teismą pareiškėjų skundą nagrinėti iš naujo.

Išsamiai:

7. 2018-11-02 Pareiškėjos ir kiti žurnalistai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl atsisakymo pateikti 2018-10-03 LR Vyriausybės pasitarimo garso įrašą pripažinimo nepagrįstu; garso įrašo sunaikinimo pripažinimo neteisėtu bei sunaikinto garso įrašo atkūrimo ir pateikimo pareiškėjams. 2019-03-06 Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. el-1060-809/2019 nustatė, kad garso įrašas buvo sunaikintas 2018-10-05 d. 23 val., t. y. jau gavus Žurnalistų etikos inspektoriaus (ŽEIT) išaiškinimą, kad žurnalistai turi teisę susipažinti su Vyriausybės pasitarimų garso įrašais, tačiau teismas atmetė Pareiškėjų ir kitų žurnalistų skundą kaip nepagrįstą .

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-07-23 priėmė neskundžiamą nutartį, kuria inter alia pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymas pateikti informaciją apie Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimą „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“, buvusią garso įraše, pažeidė pareiškėjų teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją. Atmesti kitus šių pareiškėjų skundo reikalavimus.“

9. Atsižvelgiant į tai, kad LVAT nutartimi buvo konstatuota , jog Kanceliarija pažeidė Pareiškėjų teises gauti, rinkti ir skleisti informaciją, bei atsižvelgiant į tai, kad LVAT nutartimi buvo konstatuota, jog garso įrašo atkūrimas yra neįmanomas, dėl ko tampa nebeįmanoma apginti Pareiškėjų teisių atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį, Pareiškėjos Rita Miliūtė ir Vilma Danauskienė pateikė pareiškimą teismui dėl atsisakymo suteikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ir trukdymo žurnalistėms atlikti profesines pareigas, bei prašė nustatyti asmenis, atlikusius ANK 547 straipsnio l dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei, juos nustačius , patraukti administracinėn atsakomybėn.

10. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės, atstovaujamų advokato Algimanto Šindeikio 2020-08-25 pareiškimas, kuriuo prašoma: ,,l. pripažinti pareiškėją Ritą Miliūtę ir pareiškėją Vilmą Danauskienę nukentėjusiomis; 2. pripažinti Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir/arba Vyriausybės kanclerį R.Stončaitį ir/arba Ministro Pirmininko patarėją T.Beržinską arba kitą atsakingą asmenį, padariusius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 547 str. (Atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas). 3. Pritaikyti administracinę nuobaudą asmeniui (-ims), padariusiam (-iems) administracinį nusižengimą , numatytą ANK 547 str. 4. Priteisti nukentėjusioms Pareiškėjoms po l 000 (vieną tūkstantį) eurų patirtą neturtinę žalą iš administracinį nusižengimą padariusio (padariusių) asmens (asmenų)."

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino pareiškėjų Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės, atstovaujamų advokato Algimanto Šindeikio, pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 547 straipsnio l dalį pradėjimo Ministrui Pi1mininkui Sauliui Skverneliui ir/ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui ir/ar Ministro Pirmininko patarėjui Tomui Beržinskui. Vilniaus apygardos teismas paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjų Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės atstovo advokato Algimanto Šindeikio apeliacinio skundo netenkino.

12. Pareiškėjos pateikė prašymą LAT atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti skundžiamas teismų nutartis ir iškelti administracinio nusižengimo bylą, pripažinti pareiškėjas R. Miliūtę ir V. Danauskienęnukentėjusiosiomis, paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 547 straipsni ir priteisti R. Miliūtei bei V.Danauskienei po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Pareiškėjų prašymas LAT buvo iš dalies patenkintas. Pirmosios instancijos teismas įpareigotas išnagrinėti Pareiškėjų skundą.

Taikyta teisė:

LAT konstatavo:

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio l dalies nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas, baudžiamojo proceso teisėje, inter a/ia (be kita ko), reiškia, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) bei priimantisteisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese - apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimoribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas.Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter a/ia, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus" bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiagateismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą,turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms(pareigūnams), inter a/ia, prokurorams (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Šiame nutarime išdėstyti iš Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai mutatismutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimųbylas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

14. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad galimos tokios situacijos, kai nagrinėjant bylą teismepaaiškėja aplinkybės, svarbios priimant teisingą sprendimą, tačiau nenustatytos administracinio teisės pažeidimoprotokolą surašiusio asmens, arba kai pateiktos teismui medžiagos neužtenka teisingam sprendimui priimti. Tokiu atveju, kaip minėta šiame nutarime, teismas (teisėjas), siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti reikiamus proceso veiksmus, nes teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

15. Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį, administracinio nusižengimo byla dėl šio kodekso 547 straipsnyjenurodytų administracinių nusižengimų pradedama pagal visuomenės informavimo priemonės atstovo aržurnalisto pareiškimą. Šioje dalyje nustatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas,protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas gali būti siunčiamas bet kuriems to teismo rūmams.

16. Taigi, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimoprocedūra dėl ANK 547 straipsnyje nurodyto (taip pat ir ANK l 19, 120, 204, 1191 straipsniuose nurodytų)administracinio nusižengimo. Įstatymų leidėjas, suteikdamas visuomenės informavimo priemonės atstovui ar žurnalistui teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatėreikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto pareiškimo turiniui keliami reikalavimai negali būti aiškinami atsietai nuo ANK 609 straipsnio l dalies ir 577 straipsnio nuostatų,reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. LAT teisėjų kolegija nesutinka, kad ANK 609straipsnyje nurodyti administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliami reikalavimai visa apimtimituri būti taikomi ir ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto pareiškimo dėl administracinio nusižengimobylos turiniui.

18. Kaip minėta, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti išskirtiniai, specialūs subjektai, turintysteisęinicijuotiadministracinionusižengimobylosprocesądėlANK119,120,204,l 191547 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų. Šie subjektai (akcininkas, žemės ūkiobendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys ar kreditorius; akcinės bendrovės, kuriosakcijomisleistaprekiautireguliuojamoje rinkoje,akcininkas,valdybos,stebėtojųtarybos aratskirų valdybos ar stebėtojų tarybos nariai; visuomenėsinformavimopriemonės atstovas aržurnalistas)nepatenkatarpANK589straipsnyjenurodytųsubjektų,turinčiųteisętirtiadministraciniusnusižengimusirsurašytiadministracinionusižengimoprotokolą.Minėtisubjektai neturi procesinių įgaliojimų,kuriuos turi ANK 589 straipsnyjenurodytos institucijosbeijųpareigūnaiirkurienurodytiANK593straipsnyje:apklaustiasmenis,įtariamusadministracinių nusižengimų padarymu, atlikti apžiūras, parodymą atpažinti, akistatas, parodymųpatikrinimą vietoje, eksperimentą, išsireikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus,paskirtiekspertizę,kreiptisįpolicijądėladministracinįnusižengimąpadariusioasmensatvesdinimoirkt.;neturiteisėstaikytiadministraciniųnusižengimųteisenosužtikrinimoprievartospriemones(ANK595straipsnis).ANK590straipsnio4dalyjenurodytųsubjektųteisėsrinktibylaireikšmingąinformaciją,įrodymusyranepalygintisiauresnėsapimtiesneispecializuotųsubjektų.Laikantispozicijos,kadnurodytųsubjektųteismuipateikiamaspareiškimas turi atitikti visus administracinio nusižengimoprotokoluikeliamus reikalavimus,būtų ne tik nepagrįstaiplečiamaiaiškinamasANK 590 straipsnio 4 dalies turinys, tačiau irneproporcingai ribojama šioje normoje nurodytų subjektų teisė ginti pažeistus jų interesus. Taippat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėnpagal ANK 547 straipsnį asmuo gali būtipatrauktas tik pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto pareiškimą, todėl, sukuriant formalias ir sunkiai įveikiamas kliūtis pareiškėjui, administracinė atsakomybė pagal ANK547 straipsnį iš esmės taptų deklaratyvaus pobūdžio.

19. Pirmiau paminėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir ANK nuostatos nustato besąlyginę teismo pareigą nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir imtis veiksmų esamiems neaiškumams pašalinti. Tais atvejais, kai teismas ANK 627 straipsnio l dalies 7 punkto pagrindu neturi galimybės įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią institucijąpateikti papildomų įrodymų, tokius veiksmus teismas atlieka ex officio (pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai,kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais administracinį nusižengimą tyrusios institucijos nėra (nes toks tyrimas pagal šios normos nuostatas nėra atliekamas), teismas yra laikytinas vieninteliu kompetentingusubjektu, turinčiu įgaliojimus gauti, rinkti ir išreikalauti įrodymus.

20. ANK 625 straipsnio l dalies 3 punkte nurodyta, kad, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekeliaabejonių. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimąkvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi, šioje teisės normoje taip pat nustatytos teismo pareigos būti aktyviam - imtis veiksmų įrodymų trūkumams pašalinti, esant reikalui - keistiadministracinio nusižengimo kvalifikavimą.

21. Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo tyrimas nėra atliekamas, teismo aktyvumo reikalavimas aiškintinas dar plačiau. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo arnusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių - galimų traukti administracinėnatsakomybėn asmenų nustatymo, konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo. Teismasprivalo imtis nurodytų veiksmų visais atvejais, kai ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu pateiktame pareiškime yra pakankamai duomenų apie galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes.

22. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nėra paneigiama, jeigu jis žino apie jam pareikštą kaltinimą ir naudojasi ANK 577 ir kituose straipsniuose nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Tais atvejais, kai teismas, nagrinėdamas bylą pagal ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu paduotą pareiškimą, savo iniciatyva nustato administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jis turi užtikrinti tinkamą tokio asmens informavimą ir realią galimybę pasinaudoti ANK jam suteikiamomis teisėmis.

23. Kaip minėta, pareiškimui ANK 590 straipsnio 4 dalies prasme negali būti keliami tokie patys reikalavimai, kaip administracinio nusižengimo protokolui, o teismas turi įvertinti išskirtinį šio pareiškimo statusą. Teismas turi būti aktyvus ir siekti išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes, nes pareiškimą ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu teikiantis subjektas nėra kompetentingas nei atlikti administracinio nusižengimo tyrimo, nei surašyti administracinio nusižengimo protokolo. Teismo veiksmai, kuriais yra nustatomas konkretus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei suformuojamas konkretus jo galimai padaryto administracinio nusižengimo turinys (veikos aprašymas), nesuponuoja teismo nešališkumo, o priešingai - užtikrina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų jam pareikštus kaltinimus ir turėtų galimybę pasinaudoti efektyviagynyba.

24. Pareiškėjų pateiktame pareiškime pirmosios instancijos teismui buvo nurodyti konkretūs asmenys (jų vardai, pavardės, darbo vieta), kurie galimai atsakingi už Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo garso įrašonepateikimą, siekiamas gauti garso įrašas yra aiškiai identifikuotas (nurodyta jo data, oficialus pasitarimo pavadinimas). Pareiškime, be kita ko, remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d.nutartimi administracinėje byloje Nr. eA- 1639-520/2020, kurioje neteisėtu pripažintas Vyriausybės kanceliarijosatsisakymas pateikti pareiškėjams Vyriausybės pasitarimo garso įrašą. Taigi, pareiškėjai apylinkės teismuipateikė pakankamai konkrečių duomenų apie galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, todėlteismas turėjo galimybę savo iniciatyva pašalinti neesminius pareiškimo trūkumus ir pradėti administracinionusižengimo teiseną.

Priimtas sprendimas:

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

P.S. Kadangi Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 39 str. administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos, tai nors žurnalistės padavė skundą dėl atsakingų už informacijos nesuteikimą ir jos sunaikinimą dar nepasibaigus 2 metų senaties terminui, niekas negalės būti nubaustas administracine bauda, kadangi dviejų metų terminas bylą grąžinant į pirmą instanciją jau praėjo. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą neskirti administracinės nuobaudos, gali ir privalo nustatyti asmenį (is), kurie padarė šį administracinį nusižengimą.

VILNIAUS KOMERCINIO ARBITRAŽO TEISMO SPRENDIMAS byloje dėl kompiuterinio sukčiavimo

VILNIAUS KOMERCINIO ARBITRAŽO TEISMO SPRENDIMAS

byloje dėl kompiuterinio sukčiavimo į sukčių bako sąskaitą atlikus mokėjimą

2021 m. kovo mėn.

Bylos fabula:

Lietuvos gamintojas (Ieškovas) pagamino produkciją ir išsiuntė į Lenkijos Respubliką pirkėjui. Į Pirkėjo el. paštą kompiuteriniai sukčiai atsiuntė el. laišką imituojant, kad laiškas siųstas iš Pardavėjo el. pašto, su prie jo prikabinta suklastota PVM sąskaita faktūra, kurioje buvo nurodyta kompiuterinių sukčių banko sąskaita užsienio valstybės banke. Pirkėjas apmokėjo šią suklastotą PVM sąskaitą. Produkcijos gamintojas kreipėsi į Arbitražą su ieškinių priteisti jam nesumokėtą pinigų sumą už prekes.

Taikyta teisė:

Atsižvelgiant į tai, kad arbitražinėje išlygoje šalys susitarė, kad ,,Kiekvienas ginčas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą", arbitražo teismas laikė save kompetentingu nagrinėti ši ginčą.

Šioje arbitražo byloje ginčas. kilo dėl pirkimo - pardavimo Sutarties vykdymo , pagal kurią Ieškovas Atsakovui pardavė Prekes, vykdymo. Minėta, kad arbitražinėje išlygoje šalys susitarė taikyti Lietuvos Respublikos materialinę civilinę teisę. Pirkimo-pardavimo teisinius santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CK Šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus 6.305-6.349 straipsniai, o CK 6.305 straipsnio 3 dalis numato, kad atski11.Į rūšių daiktų (prekių) pirkimo-pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai.

Be to sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutarti, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.Tokiu būdu šioje arbitražo byloje svarbu nustatyti, ar Atsakovas tinkamai įvykdė savo piniginę prievolę Ieškovui pagal Sutartį, šiuo atveju ar jis sumokėjo Ieškovui už nupirktas Prekes, sutartyje nustatyta tvarka ir termin_ais.

Arbitražo teismas, išanalizavęs Sutarties lingvistinį tekstą, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis CK 6.193- 6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo nuosekliai

,

formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismine praktika padarė išvadą, kad Sutarties 4.2. punkte šalys susitarė dėl apmokėjimo termino (30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sąskaitos už Prekes gavimo dienos, išskyrus pirmą užsakymą, kai pilnas apmokėjimas yra išankstinis), tačiau detaliai šiame skyriuje neaptarė l) į kokią sąskaitą ir 2) kokiame banke, turi būti pervedami pinigai pardavėjui, t. y. Ieškovui, vykdant Sutartį.

Sistemiškai analizuojant ne tik Sutarties IV dalies „PREKIŲ ATSISKAITYMO TVARKA", bet ir visos Sutarties tekstą, t. y. ir kitų Sutarties dalių, įskaitant, bet neapsiribojant ir Sutarties X dalies „ŠALIŲ PARAŠAI IR REKVIZITAI" tekstą, Arbitražas padarė pagrįsta išvada, kad šalys šia Sutartimi susitarė, kad už pateiktas Prekes bus atsiskaitoma atitinkamai Sutartyje nurodytais šalių rekvizitais, t. y. kad tarpusavio atsiskaitymai pagal Sutartį bus vykdomi ne į bet kokias banko sąskaitas, esančias bet kokioje šalyje, o būtent į tas šalių atsiskaitomąsias sąskaitas, kurios yra nurodytos Sutartyje. Vadovaudamasis sutarčių vykdytinumo principu arbitražo teismas padarė išvadą, kad Sutarties šalys turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad atsiskaitymai pagal Sutartį, net ir detaliai neaptarus atsiskaitymo tvarkos Sutarties IV dalies „PREKIŲ ATSISKAITYMO TVARKA" atskirame punkte, bus atliekami būtent pagal Sutarties X dalyje „ŠALIŲ PARAŠAI IR REKVIZITAI" šalių nurodytus rekvizitus, įskaitant atsiskaitomąsias sąskaitas banke, o šios Sutarties dalies pakeitimas turi būti įforminamas tokia pat tvarka kaip ir bet koks kitas Sutarties pakeitimas.

Nagrinėjamoje arbitražo byloje nei įstatymai nei Sutartis išimčių iš šios taisyklės nenumato, todėl vadovaujantis CK 6.192 straipsnio 4 dalimi bei Sutarties 6.4. punktu „ visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai gali ja tik tuo atveju, jeigu jie yra sudaryti raštu ir tinkamai pasirašyti abiejų šalių tinkamai įgaliotų atstovų". Taigi šios nuostatos galioja ir Sutarties X dalies pakeitimui, ypač atsižvelgiant į atsiskaitomosios sąskaitos svarbumą atsiskaitymams pagal Sutartį.

Arbitražo teismas nesutiko su Atsakovo pozicija, kad atsiskaitomosios sąskaitos pakeitimas yra

techninio pobūdžio veiksmas. Piniginės prievolės vykdymas bankiniu atsiskaitymu yra sudėtinis teisinis santykis, kurio turinį sudaro keletas pareigų: l) mokėtojo pareiga gavėjui; 2) banko pareiga mokėtojui nurašyti -lėšas nuo jo sąskaitos; 3) banko prievolė mokėtojui įskaityti lėšas į gavėjo sąskaitą. Piniginė prievolė, vykdant bankinį atsiskaitymą, laikoma pasibaigusia tik tuo momentu, kai kreditorius gauna jam priklausančią sumą ir šiuo atveju sutartyje nurodyta šalies atsiskaitomoji sąskaita banke yra svarbus sutarties elementas, kuris lemia tinkamą piniginės prievolės vykdymą. Šalių atsiskaitomųjų sąskaitų pakeitimas sutartyje negali būti prilyginamas techninių sutarties elementų keitimui, kuriam pakaktų vienos šalies pranešimo, nes būtent atsiskaitomoji sąskaita nulemia atsiskaitymą pagal sutartį ir tuo pačiu tinkamą sutarties įvykdymą.

Iš nurodytų faktinių aplinkybių bei rašytinių įrodymų arbitražo teismas daro išvadą , kad Atsakovui buvo žinoma Sutartyje nurodyta Ieškovo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią jis yra daręs atitinkamus piniginių lėšų bankinius pavedimus už Prekes anksčiau, todėl Atsakovui, gavus iš Ieškovo el. pašto pakartotinai sąskaitą su kitais rekvizitais, t. y. su Sutartyje nenurodyta atsiskaitomąją sąskaita banke, esančiame kitoje užsienio valstybėje, turėjo kilti pagrįstų įtarimų dėl tokios sąskaitos autentiškumo ir tinkamo atsiskaitymo pagal Sutarti vykdymo. Tokiu atveju, arbitražo teismo nuomone, Atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 6.4. punktu bei galiojančia materialine teise, privalėjo pareikalauti iš Ieškovo rašytinio Sutarties pakeitimo, įforminto Sutarties 6.4. punkto nustatyta tvarka.

Sutinkamai su CK 6.39 straipsnio l dalies nuostatomis, skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, taigi, norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu, nei sutarta, būdu, vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo principu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), kuris yra sąžiningumo principo CK (6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio l dalis) išraiška, skolininkas privalo suderinti tai su kreditoriumi. Minėta, kad toks suderinimas nagrinėjamu atveju turėjo būti išreikštas tokia pat forma, kokia yra sudaryta Sutartis, t. y. rašytine forma ir Sutarties 6.4. punkte nustatytu būdu, o Atsakovo nurodomas telefoninis pokalbis bei el. laiškai Ieškovo darbuotojams, kurie nėra įgalioti pakeisti Sutartį, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas ir nekeičia Sutarties.

Arbitražo teismas atmetė Atsakovo argumentus dėl CK 6.45 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju, nes Atsakovo įvykdytas piniginių lėšų už Prekes pervedimas ne į Sutartyje nurodytą Ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą negali būti laikomas CK 6.45 straipsnyje numatytu prievolės įvykdymu asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi. Šiuo nagrinėjamu atveju Atsakovui yra žinomas tikrasis kreditorius pagal Sutartį, tačiau Atsakovas neįvykdė savo piniginės prievolės Ieškovui, t. y. tikrajam kreditoriui, pagal Sutartį, o kreditoriaus kaltė šioje byloje yra neįrodyta. Policijos komisariato nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei Atsakovo nurodomuose Ieškovo el. laiškuose išreikšti įspėjimai dėl galimų kibernetinių sukčiavimų neatleidžia Atsakovo nuo pareigos tinkamai vykdyti Sutartį bei neįrodo kreditoriaus, šiuo atveju Ieškovo, kaltės.

Priimtas sprendimas:

Arbitražo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.189 straipsnio l dalimi, 6.193 straipsnio 6 dalimi, 6.200 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 6.258 straipsnio 3 dalimi, 6.314 straipsnio 5 dalimi ir 6.344 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 48 straipsnio 3 ir 4 dalimis bei Vilniaus komercinio arbitražo teismo Arbitražo procedūros reglamento 42 straipsniu, nusprendė Ieškovo X Ieškinį Atsakovui Y tenkinti iš dalies ir priteisti Ieškovui X iš Atsakovo Y:

A dydžio skolą;

B delspinigius;

6 (šešių) proc. dydžio palūkanas nuo priteistų sumų nuo d. iki visiško arbitražo teismo sprendimo įvykdymo;

Z arbitražinių išlaidų;

Nedirbantiems žemės nuomotojams užkirstas kelias pirmumo teise įsigyti besiribojančius žemės sklypus

Lietuvos Apeliacinis teismas 2021 m. kovo 4 d. civilinėje byloje Nr. e2A-126-943/2021 priėmė nutartį, kuria užkirstas kelias žemės ūkio paskirties žemės nedirbantiems, o ją žemės ūkio veiklai nuomojantiems kitiems asmenims, pirmumo teise įgyti besiribojančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. konstatavo:

2. Teismas, spręsdamas byloje kilusį klausimą, ar ieškovė remiantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą, nurodė, kad aptariama įstatymo nuostata žemės sklypo naudojimą sieja ne tik su juridiškai įformintu naudojimu, bet ir su faktiniu naudojimu. Įstatyme aiškiai yra įtvirtinta, kad žemės ūkio paskirties žemės naudotojas turi būti naudojęs žemę ne mažiau kaip vienus metus pagal NTR įregistruotą sutartį.

3. Teismas konstatavo, kad byloje nėra patvirtinta, jog ieškovė daugiau kaip vienerius metus pati būtų naudojusi žemę žemės ūkio veiklai ir buvo faktinė ginčo žemės sklypo naudotoja. Byloje pateikti įrodymai – subnuomos sutartis sudaryta tarp ieškovės ir ŽŪB „XXX“ patvirtina, kad faktinis žemės sklypo naudotojas buvo ŽŪB „XXX“.

4. Nenustačius, kad parduodant atsakovams ginčo žemės sklypą buvo pažeisti Įstatymo reikalavimai, teismas nusprendė, kad perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčo sutartį nėra teisinio pagrindo. Netenkinus ieškovės ieškinio reikalavimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal ginčijamą sandorį, teismas netenkino ir kitų ieškovės išvestinių reikalavimų.

Apeliacinis teismas konstatavo:

Dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarkos

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, analizuojant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatytą reguliavimą ir jo tikslus, išaiškinta, kad tokia įstatyme įtvirtinta garantija žemės ūkio paskirties žemės bendraturčiams ar naudotojams tuo pačiu yra suvaržymas žemės sklypo savininkui. Žemės savininko subjektinės teisės, t. y. teisė valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, gali būti ribojamos įstatymais dėl būtino visuomenės intereso, turimo daikto pobūdžio arba savininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014).

6. Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą. Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į žemės ūkio paskirties žemę, miškų ūkio paskirties žemę, vandens ūkio paskirties žemę, konservacinės paskirties žemę bei kitos paskirties žemę (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatymų leidėjas, įvertinęs žemės ūkio paskirties žemės svarbą tinkamam visuomenės vystymuisi, ekonomikos plėtrai bei siekdamas užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas, sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu reglamentavo žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarką ir sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

7. Minėtų tikslų įgyvendinimui ir žemės ūkio veiklos tęstinumui bei plėtrai užtikrinti įstatyme nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo suteikta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007).

8. Siekiant užtikrinti nurodytų asmenų teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pirmumo tvarka, Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemės sklypo savininko pareiga pranešti apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą per pasirinktą notarą arba Nacionalinę žemės tarnybą. Pranešime, be žemės sklypo pardavimo sąlygų, pardavėjas taip pat privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo.

9. NŽT veiksmus, gavus žemės ūkio paskirties žemės savininko pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, reglamentuoja NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintas Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas. Aprašas NŽT veiksmus, vykdant žemės ūkio pirkimo–pardavimo procedūras sąlyginai galima suskirstyti į atskirus etapus: 1 etapas – išviešinimo (NŽT teritorinis padalinys, gavęs žemės savininko pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties sklypą, apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas NŽT interneto svetainėje paskelbia informaciją apie parduodamą žemės sklypą (Aprašo 4 punktas); 2 etapas – informacijos patikrinimo ir surinkimo (NŽT teritorinis padalinys per penkias darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos: sutikrina žemės savininko pranešime pateiktus duomenis; atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresų paiešką (Aprašo 5.1 –5.3 punktai); 3 etapas – asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, informavimo (NŽT raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), jeigu jis (jie) naudojo šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal NTR šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis); asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu; savivaldybės administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams; valstybės įmonei Valstybės žemės fondui (Aprašo 5.4. punktas); 4 etapas – sutikimo ar nesutikimo pateikimo (asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise, savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui (Aprašo 7 punktas); 5 etapas – pažymos išdavimo (NŽT teritorinis padalinys, gavęs asmens rašytinį sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, išnagrinėjęs asmenų gautus sutikimus ir prie jų pridėtus dokumentus ir patikrinęs pateiktą informaciją valstybės registruose bei nustatęs jų atitiktį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda atitinkamos formos pažymą dėl žemės sklypo pardavimo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniu (Aprašo 9 punktas).