Žiniasklaidos priemonė prieš Visuomenės informavimo etikos komisiją

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Administracinė byla Nr. eI2-549-789/2020

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Pareiškėja viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. EKS-02/20 dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) pažeidimus (toliau – Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ginčas kilo dėl publikacijoje neva paskleistos neišsamios ir nepakankamai tikslios informacijos ir taip buvo pažeisti Kodekso 3 straipsnio reikalavimai. Publikacijoje buvo pabrėžiama, jog sandoris, pagal kurį Savivaldybė galimai moka UAB X daugiatūkstantines sumas, buvo sudarytas likus mėnesiui iki savivaldos rinkimų. Komisijos nuomone, tokia informacija laikytina neigiama UAB X kritika, todėl jai turėjo būti suteikta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti neteisingą informaciją. Galimybė pasiaiškinti dėl sandorio su Kauno miesto savivaldybės administracija UAB X suteikta nebuvo, todėl Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 20 straipsnio reikalavimai.

Nagrinėjamai bylai aktualus LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. pateiktas teisės aiškinimas (administracinė byla Nr. eA-3111-442/2020). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, pripažino, kad Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl, jo neįregistravus ir nepaskelbus Teisės aktų registre, negali būti laikomas įsigaliojusiu ir negali būti taikomas. Byloje buvo nustatyta, kad Kodeksas Teisės aktų registre paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. (TAR, 2020 m. gegužės 18 d., Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Iš Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86−87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

Žiniasklaidos priemonės skundą patenkinti.

Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. X.

Pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkinti iš dalies. Pareiškėjai iš atsakovės Visuomenės informavimo etikos komisijos priteisti 1 604,15 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturis eurus penkiolika centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Medžioklės tvarka kaip sovietmečiu!

Daugelis turi nuomonę apie Lietuvos medžioklės ūkio ir plotų sistemos problemas. Nors šiuo metu nėra nei oficialių siūlymų, nei parengtų teisės aktų projektų, visuomenėje vyksta „sujudimas“. Tai rodo dalies medžiotojų bendruomenės norą matyti pokyčius ir pasirengimą juos skatinti. Jūsų dėmesiui – žurnalo Medžioklė žurnalistės Katarynos Šternospokalbis su teisės mokslų daktaru, advokatu, Vilniaus universiteto partnerystės profesoriumi ir medžiotoju Algimantu Šindeikiu.

Ūkininkas prieš Nacionalinę mokėjimo agentūrą

Administracinė byla Nr. eA-204-602/2021

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. SKP-58 „Dėl išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo turizmo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjo nuomone, NMA nepagrįstai nusprendė nutraukti sudarytą paramos sutartį ir susigrąžinti visą išmokėtą paramą – 199 706,61 Eur. Ginčijamame Sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, o konstatuoti pažeidimai arba nebuvo padaryti, arba yra nereikšmingi. Sprendimas yra formalus, jo įgyvendinimas sukeltų pareiškėjui itin dideles pasekmes, o taikoma poveikio priemonė akivaizdžiai neproporcinga. Sprendimas neatitinka teismų praktikos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jis grindžiamas klaidingai konstatuotomis aplinkybėmis bei neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė neva padaryti pažeidimai.

Pareiškėjas teigė, jog atsakovo išvadą, kad pareiškėjas kaimo turizmo sodyboje nevykdo veiklos, paneigia dokumentai, įrodantys, jog jis moka komunalinius mokesčius, išrašo sąskaitas už turistų apgyvendinimą, nuolat perka papildomą įrangą, samdo darbuotojus ir pan. Patikrinimo metu Agentūros darbuotojų padarytos nuotraukos, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia Sprendime nurodytas aplinkybes, jog kambariai sodyboje nėra apstatyti baldais, nėra virtuvės įrangos, nesumontuoti šviestuvai, neatlikti aplinkos tvarkybos darbai ir pan. Akcentavo, kad Agentūra nuotraukas darė kovo mėnesį, kai aplinka atrodė ne tiek patraukliai kaip vasarą, dėl meteorologinių sąlygų buvo objektyviai sudėtinga nuolat vykdyti tam tikrus aplinkos tvarkymo darbus, be to, žiemos laikotarpiu esant mažiau arba išvis nesant turistų, nuolatinių aplinkos tvarkybos darbų neverta atlikti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu atmetė pareiškėjo Pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat pridėti prie bylos naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime nurodė, jog, atsižvelgiant į anksčiau aprašytus pažeidimus, vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.2, 197.3.14 papunkčiais ir kitomis teisės normomis, kuriose įtvirtinta poveikio priemonių taikymo galimybė (Įgyvendinimo taisyklių 67 p. ir kt.), pritarus Ministerijai, pareiškėjui taikoma visos išmokėtos 199 706,61 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Sutartį. Sprendžiant dėl poveikio priemonės pareiškėjui taikymo, Sprendime tik pacituojamos teisės normos, nepaaiškinant, kodėl nė nesvarstoma galimybė skirti pareiškėjui kitokią poveikio priemonę, pavyzdžiui, dalies paramos susigrąžinimą, nenutraukiant paramos sutarties, nors tokia alternatyvi galimybė minima Administravimo taisyklių 197.3 papunktyje. Sprendime nėra įvertinti konstatuotų pažeidimų pobūdis ir mastas (t. y. ar padaryti pažeidimai yra esminiai), kilę neigiami padariniai, pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės apie pažeidimų priežastis (lėšų trūkumas) ir atliekamus aktyvius veiksmus siekiant, kad kaimo turizmo sodyba būtų visiškai įrengta ir joje realiai teikiamos projekte numatytos paslaugos, kitos reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų būti laikomos lengvinančiomis arba sunkinančiomis pareiškėjo atsakomybę. Toks taikomos poveikio priemonės motyvavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra suderinamas su gero viešojo administravimo ir objektyvumo principais bei sudaro kliūtis pareiškėjui veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Šis Sprendimo trūkumas laikytinas esminiu, sudarančiu teisinį ir faktinį pagrindą panaikinti minėtą ginčijamo administracinio akto dalį ir perduoti klausimą dėl poveikio priemonės pareiškėjui taikymo atsakovui spręsti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu neteisingai įvertino Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepagrįstai rėmėsi atsakovo tik teisme nurodytais argumentais, neištyrė Sprendimo turinio atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, nepaisant to, jog pareiškėjas rėmėsi šiais argumentais (be kita ko, tvirtindamas, kad jam skirta poveikio priemonė neindividualizuota ir neproporcinga), ir tokiu būdu pažeidė proceso teisės normas, kas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui skirta poveikio priemonė – visos paramos susigrąžinimas, nutraukiant paramos sutartį, ir perduoti poveikio priemonių pareiškėjui už šiame sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėti iš naujo.