Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė žurnalisčių skundą dėl Europos Žmogaus Teisių Kovencijos pažeidimų

2018-10-03 vyko Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimas „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-4118 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl LR Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-4118 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo buvo siūloma, kad žurnalistai galėtų gauti Registrų centro duomenis neatlygintinai. Tačiau dėl neaiškių priežasčių šis Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos pateiktas įstatymo projektas buvo atmestas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiui svarstyti neteiktas.

Po įvykusio pasitarimo žurnalistės pateikė prašymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl galimybės susipažinti su pasitarimo garso įrašu. Kanceliarija atsisakė pateikti žurnalistėms Pasitarimo garso įrašą bei jį sunaikino, nepaisant to, kad kanceliarijai buvo pateiktas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos  išaiškinimas, jog jos turi teisę su tokiu garso įrašu susipažinti.

Žurnalistės kreipėsi su pareiškimu į teismą prašydamos patraukti tuometinį Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancliarį administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Repsublikos Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnį (Atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas).

Po ilgų procesų nacionaliniuose teismuose, nors ir buvo konstatuota, kad žurnalisčių teisės informuoti visuomenę yra pažeistos, tačiau joks asmuo administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas ir joks konkretus asmuo jokios atsakomybės nesulaukė.

Pareiškėjos kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą prašydamos pripažinti, kad buvo pažeistos jų konvencinės teisės į saviraiškos laisvę, teisė į teisingą teismą ir teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

Europos Žmogaus Teisių Teismas šį skundą priėmė ir šis yra nagrinėjamas šiuo metu.

Apgynėme visuomenės informavimo priemonės interesus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje

Pareiškėja kreipėsi su skundu į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą prašydama pripažinti, kad visuomenės informavimo priemonės, atstovaujamos kontoros advokatų, publikacijose paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir pažeidžia pareiškėjos dalykinę reputaciją.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba konstatavo, kad ginčo publikacijos buvo parengtos viešojo intereso tema, siekiant informuoti visuomenę aplinkosaugos bei valstybinių ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimo klausimais, o ne pakenkti pareiškėjos dalykinei reputacijai. Ginčo teiginiais pareiškėja nėra kaltinama neteisėtų veiksmų atlikimu. Įvertinus tai, kad ginčo teiginiais pateikiama faktinėmis aplinkybėmis grįsta informacija, nenustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) peržengė saviraiškos laisvės ribas, elgėsi nesąžiningai bei pažeidė pareiškėjos dalykinę reputaciją, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.

Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Lietuvos administracinių ginčų komisija tenkino advokatų kontoros parengtą savivaldybės tarybos nario skundą

Pareiškėjas, savivaldybės tarybos narys, kreipėsi su prašymu į savivaldybės merą prašydamas pateikti visus prašyme nurodytu laikotarpiu priimtus savivaldybės mero ir jį pavadavusių asmenų pasirašytus potvarkius ir jų pakeitimus.

Savivaldybės meras atsisakė patenkinti šį prašymą dėl ko pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją prašydamas įpareigoti savivaldybės merą šį prašymą išnagrinėti iš naujo.

Lietuvos administacinių ginčų komisija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju savivaldybės mero veiksmai, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti informaciją nebuvo pagrįsti konkrečia teisės norma. Savivaldybės meras turėjo nurodyti atsisakymo teikti prašomą informaciją argumentus ir teisinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju buvo nurodyta tik tai, kad savivaldybė yra pasirengusi suteikti visą pareiškėjui reikalingą informaciją, kiek tai susiję su taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais ir kiekvienu atveju tai bus sprendžiama individualiai pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, kuriame turėtų būti nurodyta, kokia informacija pareiškėjui reikalinga ir kaip tai susiję su taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais, tačiau visiškai neišsprendė pareiškėjo prašymo gauti jame nurodytą informaciją, taip pažeisdamas tiek pareiškėjo teisę gauti informaciją, tiek teisę į objektyvų prašymo nagrinėjimą. Skundžiamame atsakyme nurodyta sąlyga, kada informacija galės būti pateikta, nelaikytina tinkamu administracinio sprendimo motyvavimo pareigos įvykdymu, nes viešojo administravimo subjektas privalo aiškiai pagrįsti, koks ir kodėl būtent vienas ar kitas teisės aktas yra taikytinas.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir savivaldybės meras buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą