Medžiotojų būrelio (asociacijos) nario pažeistų teisių gynimas teisme
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022
I. Bylos fabula
Ieškovas nurodė, kad jis yra medžiotojų būrelio (asociacijos) narys. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-76-471/2018, pripažino, kad ieškovas buvo neteisėtai pašalintas iš atsakovo medžiotojų kolektyvo narių, ir panaikino atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolo dalis, kuriomis buvo priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš atsakovo narių. Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovo, kaip Klubo nario, teisės de facto(faktiškai) nebuvo atkurtos: ieškovui ir toliau neišduodami medžioklės lapai, jis neįrašomas į kitiems medžiotojams išduotus medžioklės lapus, atsakovas neatsakė į ieškovo prašymus pateikti informaciją, ieškovui be jokio teisinio pagrindo nebuvo leista dalyvauti atsakovo visuotiniame narių susirinkime. Kai ieškovas atvyko į visuotinius susirinkimus, jam Klubo pirmininkas nurodė, kad jis yra skolingas Klubui, todėl negali dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose. Ieškovas nurodė nesantis skolingas Klubui, o nario mokesčio nemokėjo už metus, kai buvo pašalintas iš Klubo narių ir nedalyvavo jokioje Klubo veikloje, todėl už tą laikotarpį neprivalo mokėti mokesčio. Dėl papildomos rinkliavos jis nežinojo, apie tai jam nebuvo pranešta. Todėl, vos tik sužinojęs apie tokią rinkliavą, ieškovas ją sumokėjo. Į Klubo organizuojamą medžioklę jis nuvyko kartu su savo sutuoktine. Klubo pirmininkas ieškovo sutuoktinę įrašė į medžioklės lapą, o ieškovo neįrašė, nurodydamas, kad pagal teismo sprendimą jis yra skolingas Klubui 2000 Eur, nors tuo metu teismo sprendimas, kuriuo iš jo Klubui buvo priteista 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nebuvo įsiteisėjęs. Kai ieškovas nuvyko į Klubo organizuojamą medžioklę kartu su varovu, iš jo buvo akivaizdžiai tyčiojamasi, jis buvo vadinamas juokdariu, o vos atvykus iš karto buvo liepta važiuoti atgal. Medžioklės lapą pildęs asmuo Ieškovui nurodė, kad medžioklėje jis negali dalyvauti, nes bylinėjasi su Klubu teisme.
Ieškovas inter alia pateikė reikalavimus:
1.1. įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo, jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose (toliau – ir ketvirtas reikalavimas);
1.2. įpareigoti atsakovą ieškovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įrašyti ieškovą į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovui medžioklės lapą (toliau – ir penktas reikalavimas).
II. Taikytina teisė
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų (be kita ko, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą) kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas šios teisės įgyvendinimas. Nors gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Tokią teisę turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. vasario 12 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. birželio 6 d., 2007 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai ir kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pvz., 2000 m. birželio 29 d. sprendimas byloje García Manibardo prieš Ispaniją, par. 36, 39; 2001 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Mortier prieš Prancūziją, par. 33). Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (2001 m. sausio 23 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, par. 61). Pagal EŽTT jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisės kreiptis į teismą ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą).
CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisės nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo.
Remiantis Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, asociacijos narys turi tokias teises: dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime; naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis; susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą; bet kada išstoti iš asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami; kitas teisės aktuose ir asociacijos įstatuose nustatytas teises.
Tikra ir efektyvi pagarba asociacijų laisvei negali būti sumažinta iki valstybės pareigos netrukdyti; vien tik negatyvi koncepcija būtų nesuderinama nei su Konvencijos 11 straipsnio, nei su pačios Konvencijos tikslu bendrąja prasme. Todėl tokiais atvejais gali būti neišvengiama imtis pozityvių įsipareigojimų, kad būtų užtikrintas veiksmingas naudojimasis teise į asociacijų laisvę, netgi santykių tarp asmenų srityje (EŽTT 2006 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Ouranio Toxo ir kt. prieš Graikiją, par. 37). Nacionalinės valdžios institucijos gali tam tikromis aplinkybėmis būti įpareigotos kištis į santykius tarp privačių asmenų, imdamosi protingų ir tinkamų priemonių, kad apsaugotų efektyvų naudojimąsi asociacijų laisve (EŽTT 2002 m. spalio 2 d. sprendimas byloje Wilson, Nacionalinė žurnalistų sąjunga ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, par. 41).
CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).
Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 2.55 straipsnio 1 d.), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos.
Teisės doktrinoje, kalbant apie neteisėtų veiksmų nutraukimą, kaip pažeistų teisių gynimo būdą, pabrėžtina, kad jis taikomas tada, kai jau atliekami neteisėti veiksmai, todėl svarbu yra ne tik tai, kad taip bus sustabdomi (nutraukiami) teisę pažeidžiantys veiksmai, tačiau ir tai, kad kartu bus užkirstas kelias neteisėtų veiksmų tąsai. Tai tarsi kvazipreventyvus teisių gynimo būdas, apimantis ne tik esamų neteisėtų veiksmų nutraukimą, bet ir užtikrinimo, kad jie nebus toliau vykdomi, funkciją (Civilinė teisė. Bendroji dalis. II tomas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005, p. 143).
Kai prevenciniu ieškiniu asmuo pasirenka CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, siekdamas užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas.
III. Teismo sprendimas/nutartis
Kaip minėta šios nutarties 40 punkte, egzistuojanti pozityvi pareiga įpareigoja valstybę imtis priemonių, užtikrinant asociacijos narių teisių tinkamą įgyvendinimą. Todėl pasikartojantys ieškovo, kaip asociacijos nario, teisių pažeidimai, nesant teisinių prielaidų jo teisių ribojimui, taip pat reali grėsmė, kad tokie pažeidimai bus daromi ateityje ir nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, užtikrinančių, kad ieškovo teisės nebus pažeidinėjamos ateityje, sudarė pagrindą pripažinti ieškovo pasirinktą CK 1.138 straipsnio 3 punkte nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą teisėtu ir tenkinti ketvirtą ir penktą ieškinio reikalavimus. Kaip savo atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai nurodo ieškovas, nei atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose, nei medžioklėse, kuriose ieškovas negalėjo dalyvauti, nes nebuvo įrašytas į medžioklės lapus, nebuvo priimta jokių valdymo organų sprendimų dėl tokių ieškovo teisių ribojimo, kuriuos būtų galima ginčyti teisme ir pripažinti juos neteisėtais. Ieškovas šioje byloje taip pat nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kadangi jo tikslas – būnant Klubo nariu realiai įgyvendinti savo teises dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose ir Klubo organizuojamose medžioklėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent prevenciniu ieškiniu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kai nėra kitų ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, būtų užtikrintas valstybės pozityvios pareigos užtikrinti ieškovo, kaip asociacijos nario, teisių įgyvendinimą, atsižvelgiant į CPK 771 straipsnyje nustatytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus (nepiniginio pobūdžio sprendimų), įvykdymo tvarką. Tokių ieškinio reikalavimų patenkinimu niekaip neapribojamos atsakovo teisės ir ieškovui nesudaromos išskirtinės sąlygos kitų asociacijos narių atžvilgiu, kadangi atsakovas įpareigojamas užtikrinti ieškovo, kaip asociacijos nario, teisių įgyvendinimą, laikantis įstatymuose, kituose teisės aktuose ir atsakovo vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintos tvarkos, ieškovo teisių įgyvendinimą siejant su būtinomis teisės aktuose ir atsakovo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytomis teisinėmis prielaidomis.
Teismai nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra nustatytos aiškios medžioklės lapų išdavimo tvarkos. Byloje atsakovas neįrodė, kad medžioklės lapai būtų išduodami išimtinai vien atsakovės valdybos nariams. Kadangi byloje nustatyta, jog ieškovas negalėjo ne tik gauti medžioklės lapo, bet ir atvykęs į atsakovo organizuojamas medžiokles nebuvo į jį įrašomas, taip ieškovui užkertant kelią bet kokiu būdu medžioti, t. y. naudotis savo kaip atsakovo nario teisėmis, įpareigojimas įrašyti ieškovą į atsakovo organizuojamų medžioklių medžioklės lapus, vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka (turint teisę pagal įstatymą ieškovui medžioti) ir pagal vidaus tvarką, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas reikalavimas bei ieškovo teisių užtikrinimo būdas.