Kontoros advokatai apgynė savivaldybės interesus byloje dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos

Ūkininkas kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti savivaldybės administracijos sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta apskaičiuoti ir atlyginti žalą, kilusią dėl laukinių gyvūnų – tarp jų ir saugomos rūšies, kurios medžioklė draudžiama ištisus metus – sunaikintam žieminių rapsų derliui.

Kontoros advokatai atstovavo savivaldybės administraciją – bylos atsakovę.

Teismo sprendimas

Teismas ūkininko skundą atmetė kaip nepagrįstą, o savivaldybės komisijos sprendimą paliko galioti.

Byloje nustatyta, kad ūkininkas nuėmė pažeisto lauko derlių kombainu anksčiau, nei atvyko iš anksto suderintu laiku apžiūrą turėjusi atlikti komisija, ir apie tai komisijos tinkamai neinformavo. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą – Medžioklės įstatymą ir jį įgyvendinančią žalos apskaičiavimo metodiką – komisija privalo žalą įvertinti vietoje: išmatuoti pažeistus plotus, nustatyti pažeidimo intensyvumą ir, svarbiausia, atskirti, kokią žalos dalį padarė paprasti medžiojamieji gyvūnai, už kuriuos atsako medžioklės plotų naudotojas, o kokią – gyvūnai, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus, už kuriuos atsako valstybė. Ši atskirtis teisiškai yra esminė, nes lemia, kuris subjektas privalo mokėti kompensaciją.

Nuėmus derlių, objektyviai nebeliko galimybės nustatyti nei pažeidimo masto, nei to, kurie konkretūs gyvūnai padarė žalą – dronu darytos nuotraukos, antstolio konstatuotos aplinkybės ar privačių ekspertų ataskaita, teismo vertinimu, negali pakeisti įstatymu numatytos komisijos apžiūros procedūros ir nepateikė duomenų, leidžiančių atskirti žalos šaltinius. Teismas pažymėjo, kad būtent paties pareiškėjo veiksmai – derliaus nuėmimas nesulaukus suderinto apžiūros laiko – sukliudė objektyviai įvertinti žalą, todėl komisijos sprendimas neskaičiuoti žalos pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Teisinis pagrindas

Pagal Medžioklės įstatymą, žemės, miško ar vandens telkinio sklypo savininkas apie laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo, raštu pranešti seniūnijai. Seniūnas privalo tą pačią dieną informuoti medžioklės plotų naudotoją ir per 7 dienas suorganizuoti žalos vertinimą vietoje. Kompensacijos mokėtojas priklauso nuo to, kokie konkrečiai gyvūnai padarė žalą: už paprastų medžiojamųjų gyvūnų (pvz., šernų, stirnų, briedžių) padarytą žalą atsako medžioklės plotų naudotojas, o už gyvūnų, kurių medžioklė uždrausta ištisus metus (pvz., stumbrų, vilkų), padarytą žalą – valstybė. Būtent todėl komisijos apžiūra vietoje, o ne vėliau pateikti dokumentai, yra vienintelis įstatymo pripažįstamas žalos nustatymo būdas.

Praktinė reikšmė

Sprendimas aktualus visiems žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, kurių pasėliams žalą daro laukiniai gyvūnai. Norint sėkmingai gauti kompensaciją, būtina griežtai laikytis teisės aktuose nustatytos procedūros: laiku pranešti apie žalą, sulaukti komisijos apžiūros ir nenuimti derliaus ar kitaip nekeisti lauko būklės iki oficialios apžiūros – priešingu atveju teisė į kompensaciją gali būti prarasta net ir esant realiai padarytai žalai. Savivaldybėms ir jų sudaromoms komisijoms byla patvirtina, kad griežtas procedūrinis nuoseklumas yra geriausia apsauga ginčuose su pareiškėjais. Kontoros advokatai turi patirties atstovaujant tiek savivaldybių administracijoms, tiek ūkininkams administracinėse bylose dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo.

#Ūkininkas; #žemės ūkis; #medžiojamieji gyvūnai; #medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala; #žalos atlyginimas; #savivaldybės administracija; #administracinė byla; #administracinis teismas; #metodika; #stumbrai; #pasėlių žala; #kompensacija