Teismas įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą

Žemės sklypo savininkai, po pirkimo-pardavimo sandorio atlikę tikslius geodezinius matavimus, nustatė, kad jų sklypo plotas mažesnis, nei buvo įregistruota pagal ankstesnius, preliminarius matavimus, o pagal senesnį teritorijos planą sklypo šiaurinė riba turėjo būti tikslinama, paliekant vietos neįgyvendintam, tik popieriuje egzistuojančiam keliui. Savininkai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), prašydami priimti sprendimą dėl šio kelio atitraukimo – jie nurodė, kad kelias faktiškai niekur nenuveda, gretimi sklypai jau kadastriškai suformuoti be jokio kelio ar servituto, o aplink dirbama nuosava arba nuomojama žemė, todėl privažiavimo poreikio objektyviai nėra.

Kontoros advokatai atstovavo žemės sklypo savininkus – pareiškėjus.

Teismo sprendimas

NŽT prašymą atmetė, formaliai nurodydama, jog pareiškėjai nepateikė naujų svarių aplinkybių. Teismas tokį NŽT sprendimą panaikino ir įpareigojo instituciją iš naujo išnagrinėti savininkų prašymą.

Teismas konstatavo, kad NŽT sprendimas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų – kiekvienas administracinis sprendimas privalo būti aiškiai motyvuotas, jame turi būti nurodytas konkretus faktinis ir teisinis pagrindas bei argumentai, kodėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos. NŽT savo sprendime tik abstrakčiai pacitavo bendro pobūdžio teisės normas, tačiau realiai nepasisakė nei dėl pareiškėjų nurodytų konkrečių argumentų, kad kelias niekur nenuveda ir yra nereikalingas, nei dėl to, kodėl anksčiau priimta išvada laikytina teisinga. Tokį motyvų nutylėjimą teismas pripažino savarankišku ir pakankamu pagrindu sprendimą panaikinti – valstybės institucijos negali apsiriboti formaliais atsakymais, kai piliečio prašymas grindžiamas konkrečiais, patikrinamais argumentais.

Iš NŽT pareiškėjams priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teisinis pagrindas

Viešojo administravimo įstatymas įpareigoja kiekvieną viešojo administravimo subjektą – ne tik NŽT, bet ir savivaldybes, kitas valstybės institucijas – priimtame administraciniame sprendime nurodyti tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, taip pat aiškius motyvus, kodėl priimtas būtent toks, o ne kitoks sprendimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad šio reikalavimo nepaisymas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas administracinį sprendimą panaikinti, nes asmuo turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokių priežasčių priimtas jį liečiantis sprendimas, o ginčui persikėlus į teismą – ir tinkamai apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Tai reiškia, kad formalus, bendromis frazėmis grįstas atsakymas, net jeigu jame yra teisinga galutinė išvada, gali būti pagrindas sprendimą panaikinti vien dėl motyvų trūkumo.

Praktinė reikšmė

Byla svarbi visiems, kurie susiduria su kadastrinių matavimų, žemės sklypo ribų tikslinimo ar valstybės institucijų priimtų sprendimų ginčijimu. Ji patvirtina svarbų principą – valstybės institucijų, tokių kaip savivaldybės, NŽT ar kitos viešojo administravimo įstaigos, sprendimai negali būti nemotyvuoti ar formalūs. Jeigu institucija ignoruoja jūsų pateiktus argumentus arba atsako bendromis frazėmis, toks sprendimas gali būti sėkmingai skundžiamas administraciniam teismui, o institucija įpareigojama prašymą išnagrinėti iš naujo, šįkart – iš esmės. Nekilnojamojo turto savininkams, susiduriantiems su panašiais ginčais dėl sklypo ribų, ploto ar kelio servitutų, verta pasikonsultuoti su advokatu dar prieš kreipiantis į NŽT ar kitą instituciją, kad prašymas būtų suformuluotas teisiškai pagrįstai.

#Nacionalinė žemės tarnyba; #NŽT; #žemės sklypas; #kadastriniai matavimai; #žemės sklypo ribos; #administracinis aktas; #administracinė byla; #viešasis administravimas; #kelio servitutas; #nekilnojamasis turtas; #matininkas; #administracinių aktų ginčijimas