Kontoros advokatai apgynė žurnalisto teisę į saviraiškos laisvę

Žiniasklaidos organizacija pareiškė ieškinį žurnalistui – tinklalaidės vedėjui, reikalaudama pripažinti, kad jo viešai vaizdo turinio platformoje išsakyti vertinimai neatitinka tikrovės ir žemina jos dalykinę reputaciją, bei įpareigoti juos paneigti. Ginčas kilo dėl aštrių, emocingų išsireiškimų, kuriuos žurnalistas pavartojo kalbėdamas apie žurnalistų grupę, kuri, jo teigimu, atsiskyrė nuo kitos žurnalistų grupės ir pasisavino bendrą pavadinimą bei prekės ženklą.

Kontoros advokatai atstovavo žurnalistą – bylos atsakovą.

Teismo sprendimas

Teismas ieškinį atmetė pilna apimtimi, nustatęs du savarankiškus, vienas nuo kito nepriklausančius pagrindus.

Pirma, teismas nustatė, kad ginčo teiginiai buvo skirti konkrečiai žurnalistų (fizinių asmenų) grupei, o ne ieškovei kaip juridiniam asmeniui. Šis skirtumas garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo bylose yra esminis: kad reikalavimas būtų tenkinamas, ieškovas privalo įrodyti, jog paskleisti duomenys yra būtent apie jį, o ne apie trečiuosius asmenis ar reiškinį apskritai. Bylos duomenys parodė, kad aptariamas žurnalistų kolektyvo skilimas ir ginčas dėl pavadinimo įvyko dar prieš ieškovei įsisteigiant, todėl loginiu požiūriu ieškovė objektyviai negalėjo būti siejama su veiksmais, atliktais iki jos įregistravimo.

Antra, net jeigu teiginiai būtų laikomi paskleistais apie ieškovę, teismas pripažino, kad jie yra ne faktinio pobūdžio žinia, o subjektyvi nuomonė ir vertinimas. Lietuvos teisėje žiniai taikomas tiesos kriterijus – ji turi atitikti tikrovę, o nuomonė yra saugoma saviraiškos laisvės ir nevertinama tiesos-netiesos kriterijumi, jeigu reiškiama sąžiningai, etiškai, remiantis faktiniu pagrindu. Teismas įvertino, kad net šiurkštūs epitetai buvo pavartoti diskusijoje visuomenei aktualiu klausimu, o žurnalistas turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai nuomonei susiformuoti.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teisinis pagrindas

Lietuvoje garbės, orumo ir dalykinės reputacijos gynimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje. Kad ieškinys būtų patenkintas, teismų praktikoje reikalaujama įrodyti visų keturių sąlygų visumą: kad duomenys buvo paskleisti, kad jie yra būtent apie ieškovą, kad jie neatitinka tikrovės, ir kad jie žemina asmens garbę bei orumą arba dalykinę reputaciją. Jeigu nors viena iš šių sąlygų neįrodoma – kaip ir šioje byloje, kur nepavyko įrodyti, kad teiginiai buvo būtent apie ieškovę – ieškinys atmetamas, net nesigilinant į likusias aplinkybes. Ši advokatų kontoros byla parodo, kaip svarbu tinkamai atskirti faktinę žinią nuo vertinamosios nuomonės ir kaip aktyviai bei argumentuotai ginti klientą, kai prieš jį reiškiamas ieškinys dėl viešai išsakytų vertinimų.

Praktinė reikšmė

Byla primena, kad ne kiekvienas aštrus ar nemalonus komentaras internete, socialiniuose tinkluose ar vaizdo turinio platformose savaime yra šmeižtas ar garbės bei orumo pažeidimas. Prieš reiškiant ieškinį dėl dalykinės reputacijos gynimo, verta įvertinti, ar teiginiai iš tiesų identifikuoja būtent jus, o ne platesnę grupę ar reiškinį, ir ar jie yra patikrinama žinia, o ne nuomonė. Žurnalistams, tinklalaidžių bei kito turinio kūrėjams tai reikšminga byla, patvirtinanti saviraiškos laisvės ribas viešose diskusijose. Jeigu susiduriate su panašiu ieškiniu dėl viešai išsakytos nuomonės ar esate priešingoje pusėje ir norite apginti savo dalykinę reputaciją, verta kuo anksčiau kreiptis į advokatą, kuris specializuojasi žiniasklaidos ir garbės bei orumo gynimo bylose – ankstyva teisinė pagalba dažnai lemia bylos baigtį.

#Garbė ir orumas; #dalykinė reputacija; #žurnalistika; #žiniasklaida; #saviraiškos laisvė; #nuomonė; #vaizdo turinys; #tinklalaidė; #socialiniai tinklai; #neturtinė žala; #šmeižtas internete; #žinia ar nuomonė