Teismas pripažino negaliojančiu medžiotojų būrelio sprendimą pašalinti medžiotoją iš būrelio narių

Ieškovas, atsovajamas kontoros advokatų, kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kurio pagrindu jis buvo pašalintas iš būrelio narių, kadangi jis kreipėsi į medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisiją dėl žemės ūkio pasėliams padarytos žalos nustatymo ir apskaičiavimo.

Apeliacinės instancijos teismas nusprendė ieškovo pareikštą ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo ieškovo veiksmus dėl kreipimosi apskaičiuoti medžiojamųjų gyvenų padarytą žalą traktuoti kaip nesąžiningus. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Minėta įstatymo norma įtvirtina pareigą medžioklės plotų naudotojui atlyginti žemės sklypo savininkui žalą, kurią padarė laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai, kurią medžioklės plotų naudotojas gali nuginčyti.

Teismas taip pat konstatavo, kad medžiotojų būrelis 2016 m. savo valdymo organų priimtais nutarimais nustatė būrelio nariams, tiek esamiems, tiek būsimiems, įpareigojimą dėl asmeninės pasėlių apsaugos bei pateikė išaiškinimą dėl tokio įsipareigojimo nevykdymo pasekmių. Remiantis atsakovo valdymo organų įpareigojimo dėl asmeninės pasėlių apsaugos nevykdymo pasekmių aiškinimu – nariai, siekdami išlikti būrelio nariais ir nevykdę minėto įsipareigojimo, atsisako teisės kreiptis į komisiją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo ar kreipimosi į teismą dėl tokios žalos atlyginimo iš būrelio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks atsakovo valdymo organų priimtas įpareigojimas ir nevykdymo pasekmių aiškinimas panaikina būrelio narių teises ginti teismine tvarka (CPK 185 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta ar ginčijama jo teisė, o atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teisėjų kolegija turi pagrindą pripažinti, kad atsakovo valdymo organų 2016 metais priimtas nutarimas dėl įpareigojimo dėl asmeninės pasėlių apsaugos ir jo nevykdymo pasekmės prieštarauja CPK 5 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl savo iniciatyva naikina kaip niekinius ir negaliojančius 2016 m. būrelio valdymo organų priimtus sprendimus dėl būrelio narių įsipareigojimo vykdyti asmeninę pasėlių apsaugą ir išaiškinimą, kad tokio įsipareigojimo nevykdymas ir kreipimasis į komisiją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo ar kreipimasis į teismą dėl žalos atlyginimo iš būrelio bus laikomi priešingais būrelio narių interesams ir pagrindas pašalinti tokį narį iš būrelio.

Ūkininkas; medžiotojas; medžiojamieji gyvūnai; metodika; žalos atlyginimas; komisija; medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija; pasėliai; žemės ūkis; žemės ūkio pasėliai; pasėlis; pašalinimas; pašalinimas iš būrelio; niekinė nuostata; medžiotojų būrelis; būrelis; narys; sprendimas; VNS; visuotinis narių susirinkimas.